Ar pastebėjote, kad praleidę laiką su telefonu vaikai dažnai reikalauja dar – tarsi jiems prasidėtų abstinencija? Pasirodo, kad greičiausiai taip ir yra – taip nutinka todėl, kad nutrūkus smagiai veiklai jie tiesiog patiria staigų dopamino lygio kritimą. „Common Sense Media“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad laikas prie ekrano gali sukelti tokias pačias reakcijas smegenyse kaip ir kiti malonumą teikiantys stimulai (pavyzdžiui, cukrus ar net heroinas). O šie dopamino antplūdžiai gali sustiprinti ne itin sveikus įpročius.
Vis dar diskutuojama, ar vaikai iš tiesų tampa „priklausomi“ nuo ekranų taip, kaip žmonės tampa priklausomi nuo narkotikų ar azartinių lošimų. Tačiau esama įrodymų, kad ekranų sukeliamas dopaminas turi neigiamą poveikį vaikų impulsų kontrolei ir miegui. „Būtent todėl ekranai ir skaitmeniniai prietaisai kelia riziką, kad vaikai bus nuolatinės perdirginimo būsenos, dėl kurios jie tampa sudirgę, bet kartu ir išsekę“, – rašoma portale „Fatherly“. „Ši padidinto jautrumo būsena trukdo vaikams įsisavinti informaciją, mokytis, bendrauti, užmegzti ryšį su kitais bei savarankiškai nusiraminti ir reguliuoti emocijas.“
Besaikis ekranų naudojimas – itin dažna problema
Tėvams nuolat kyla klausimas, kaip riboti laiką prie ekranų, nes daugelis jų nerimauja, kad vaikai prie jų praleidžia per daug laiko. Dauguma mūsų tam tikru mastu leidžiame vaikams pramogauti naudojant skaitmenines medijas, bet ar tai problema? Ar vaikas prie ekrano praleidžia daugiau laiko, nei jam sveika? Centrinio Mičigano universiteto psichologijos eksperto sukurtas devynių klausimų įrankis gali padėti šeimoms, auginančioms 4–11 metų vaikus.
Norėdami sužinoti savo šeimos situaciją, įvertinkite kiekvieną žemiau pateiktą teiginį:
Nėra konkretaus balo, kuris moksliškai rodytų problemą. Tačiau jei daugelis jūsų atsakymų patenka tarp „dažnai“ ir „visada“, tai ženklas, kad laikas imtis priemonių ir apriboti laiką prie ekranų. Skaitmeninės pramogos gali būti neišvengiama (ir bent jau itin patogi) šiuolaikinės tėvystės dalis. Tačiau niekada nepakenks įsitikinti, kad šie įpročiai yra kiek įmanoma sveikesni.
Praktiškų patarimų rasite Katherine Martinko knygoje „Laisva nuo ekranų vaikystė“, kurioje aprašė savo ir daugybės kitų tėvų patirtis. Daugiau apie šią knygą rasite čia.
