Gordon Neufeld, Gabor Maté NEPRARASKIME SAVO VAIKŲ

Daugelis tėvų neįvertina, kaip greitai ir kaip stipriai jų atžalas gali įtraukti draugų grupė, ypač tokių draugų, kurie patys neturi artimų santykių su tėvais. Kaip asmeniškai  patyrė knygos autorius G. Neufeld,  žymus vaikų raidos ekspertas iš Kanados, taip gali nutikti bet kuriam.

Iš šalies gali atrodyti: „Na ir kas, juk vaikas tiesiog turi draugų.“ Tačiau problema prasideda tada, kai draugai tampa ne tik bendravimo šaltiniu, bet pagrindiniu vaiko orientyru. Kai vaikas svarbiausius atsakymus apie save, savo vertę, elgesį, stilių, kalbą, nuomonę ir net moralę pradeda imti ne iš tėvų, o iš bendraamžių.

Kai paauglys emociškai prisiriša prie savo draugų labiau nei prie tėvų, tėvai jam tampa „svetimais“, o santykiai su bendraamžiais – savotišku „meilės romanu“, kuris konkuruoja su šeima ir skatina vaiką ginti savo privatumą bei šalintis tėvų draugijos. Stiprėjant orientacijai į bendraamžius, didėja ir atitolimas nuo tėvų bei visos iš to kylančios problemos. Vaikas negali vienu metu visa širdimi orientuotis į tėvus ir į bendraamžių grupę, jei šios dvi pusės traukia skirtingomis kryptimis. Prieraišumas veikia kaip magnetas: kur vaiko širdis, ten krypsta jo dėmesys, lojalumas ir noras paklusti.

Didelė klaida būtų palikti vaikus bendraamžių įtakoje viliantis, kad tai praeis. Kaip rašo autorius, tokie vaikai lieka nesubrendę, nes jų artimumo poreikis nepasotinamas nebrandžiuose santykiuose. Siekdami pritapti, jie paaukoja savo individualumą ir savitumą. Bėgdami nuo pažeidžiamumo nesaugiuose ryšiuose, paaugliai tampa emociškai nejautrūs, siekia būti „kieti“ ir praranda užuojautą kitiems. Vaikai  praranda natūralų smalsumą ir gebėjimą džiaugtis kūrybinga vienatve. Jų savivertė tampa visiškai priklausoma nuo nestabilios bendraamžių nuomonės.

Autorius tvirtina, kad prigimtis vis dar yra tėvų pusėje, tačiau šiuolaikiniai tėvai turi sąmoningai siekti būti reikšmingais savo vaikams, rodyti jiems besąlygišką meilę ir palaikymą, būti jų vedliais ir saugoti nuo pernelyg ankstyvos ir stiprios bendraamžių įtakos. Knygoje rasite naudingų patarimų, kaip kviesti vaiką pas save nuolat praktikuojant elgesį, kurį autorius vadina „viliojimo šokiu“.

Knygoje „Nepraraskime savo vaikų: kodėl ryšys su vaiku toks svarbus ir kokie pavojai jam gresia“ sužinosite:
• Kodėl tėvų įtaka vaikams vis silpnėja
• Kaip tėvystės/motinystės instinktas padeda atrasti būdą tinkamai elgtis su vaiku
• Kodėl prieraišumo santykis su vaiku yra toks svarbus
• Kaip vaiko prigimtis gali atsisukti prieš mus pačius
• Kodėl paaugliui pavojinga patekti į per didelę bendraamžių įtaką
• Kokią vieną priežastį turi įvairūs paauglių elgesio sutrikimai
• Ką daryti, jei paauglys maištauja
• Kodėl bausmės už netinkamą elgesį ne visada yra geriausia išeitis
• Kaip apsaugoti vaikus nuo netinkamos bendraamžių įtakos
• Kaip atkurti nusilpusį ar nutrūkusį prieraišumo santykį su vaiku
• Kokius iššūkius kelia skaitmeninė revoliucija