Kur Dievas, kai skauda?

Skausmas ir kančia mus sukrečia. Apėmus skausmui dėl ligos ar netekties mes neišvengiamai pradedame klausti Kodėl? Už ką? Nepagydoma liga suserga vaikas, sudūžta lėktuvas. Kodėl tai turėjo įvykti?

Instinktyviai mūsų žvilgsnis nukrypsta į Dievą. Ar Dievas negalėjo, o gal nenorėjo užkirsti tam kelio? Net ir žmonės, kurių kasdienybėje Dievui nėra vietos, pradeda klausti: „Kaip galėjo mylintis Dievas tai leisti?“ Krikščionys pasijunta Dievo, kuriuo pasitikėjo, apleisti ir išduoti.

Visas tūkstantis dovanų (ištrauka)

Iš tiesų, kai palaidoji vaiką arba kai kas rytą atsikėlęs gyveni tik puse širdies, kyla begarsis klausimas. Niekas jo negirdi. Ar Dievas gali būti geras? Dievas, kuris maloningai teikia geras dovanas, kai tuo tarpu ilgomis naktimis lovelė guli tuščia, o į karstą braunasi vabalai? Kur Dievas iš tiesų? Kaip Jis gali būti geras, kai miršta kūdikiai, subyra santuokos, o sudužusios svajonės nubloškiamos kaip dulkės pavėjui? Kur malonė, kai graužia vėžys, gelia vienatvė, o bevardės kertelės mumyse tyliai numiršta, be priežasties sudūžta ir suyra? Kur slepiasi Viešpaties džiaugsmas, džiaugsmas Dievo, kuris pripildo žemę gėrybių, ir kaip gyventi pilnatvėje, kai gyvenimas sklidinas skausmo? Kaip man pabusti džiaugsmui, malonei, grožiui ir pro kraštus besiveržiančiam gyvenimui, kai privalau išlikti nejautri praradimams, žlugusioms svajonėms ir viskam, kas sukuria manyje tuštumą?

Paliekate savo krepšelį?

Gal norėtumėte išsaugoti savo krepšelį ir baigti pirkimą vėliau? Galbūt net atsiųsime jums nuolaidos kodą.