Sūkučio pamoka

Negalėčiau labai skųstis – neteko patirti didelių tragedijų – atsipirkdavau lengvais niuksais. Tačiau Gy- venimas mane vargino pamažu. Nepraktiškas alkoholikas vyras, nuolatinės pastangos sudurti galą su galu, didėjantys vaikų poreikiai. Galų gale prireikė ir raminamųjų vaistų. Visada turėjau „savo kampą“ – savo erdvę, savo pomėgį, teikiantį didelį malonumą – auginu gėles. Ne tiek auginu, kiek stebiu amžiną gyvybės ratą, Viešpaties duotą stebuklą, rodomą Kasdien. Sėkla, daigelis, žiedas, sėkla …ir vėl iš naujo. Dieną augalas vienoks, temstant kitoks, nakties tyloje iš balkono į kamba- rį srūva salsvas kvapas, tarsi liudijimas – aš esu, neištirpau tamsoje. Jie yra mažasis modelis nekantrie- siems, laukiantiems dėkingumo už savo pastangas. Rūpiniesi juo – jis klesti, rodo savo puikius žiedus tuoj pat, nereikia ilgai laukti… ir neilgai gedime, kai augalas prapuola. Kartą sėdėjau balkone ir rūkiau. Čia dėžėje kas vasarą auga sukutis – nereiklus ir linksmas augalas. Staiga pastebėjau, kad jam jau trūksta atramos. Tačiau vienas besivyniojantis stiebas sukosi nežinia apie ką. Jis augo į viršų, o jo broliukai kibosi į jį. Nustebusi priėjau arčiau ir įsižiūrėjau. Sūkutis sukosi apie … vora- tinklio giją. Žiūrėjau susigraudinusi. Voratinklio stiprybė ir augalo išmintis – į šviesą. Trapumas ir jėga. Galvojau, kad visiems parodysiu ir papasakosiu, ką supratau. Taip išėjo, kad pasakoju tik dabar – Jums. Tai atradusi netapau supermoterim, tačiau daug kas gyvenime ėmė atrodyti kitaip. Manau, kad kiek- vienam sukrėstam ir nuliūdusiam žmogui Viešpats yra skyręs jo voratinklio giją. Tik ne kiekvienas ją pastebi, ne visi yra pasirengę patikėti jos patvarumu, nesupranta, kad tik jam ir niekam kitam reikia į ją stiebtis. Jei tamsoj nebemato akys – klausyk (gal išgirsi gerą žodį). Jei apkurto ausys – uosk (gal pajusi malonų kvapą). Jei … Jei Būsi – kas nors Bus. Vasara. Ar jūsų balkone auga sukutis, kita gėlė? Palaistykite… Emilija Mušinskienė