Pasirodo, pajausti daugiau meilės vienas kitam galima vien rodant daugiau meilės elgesiu.  Psichologas Richardas Stuartas paprašė vyrų ir žmonų surašyti teigiamus ir konkrečius būdus, kaip jų partneriai galėtų jiems padėti. Pavyzdžiui, vyras gali užrašyti: „Norėčiau, kad pamasažuotum man pečius penkiolika minučių, kai mes žiūrime televiziją.“ Arba „Norėčiau, kad sekmadienio rytą atneštum pusryčius į lovą.“ Partneriai turi dovanoti vienas kitam tam tikrą skaičių tokių malonių poelgių per dieną, nesvarbu, ką jie vienas kitam jaučia. Stuartas atrado, kad pratimas „reikšmingai keičia poros kasdieninį bendravimą per pirmąsias septynias terapijos dienas ir padeda labai tvirtą pagrindą, į kurį remiantis galima teikti kitus pokyčių pasiūlymus“.

H. Hendrix knygoje SANTYKIŲ LABIRINTAI pateikiamas pratimas, kuris daugybei porų padėjo sušildyti santykius ir atgaivinti romantiškus jausmus. Štai kaip tai veikia realiame gyvenime:

Norėdamas sužinoti, ar šis elgesio metodas iš tikrųjų padeda, nusprendžiau jį išbandyti su Harieta ir Denisu Džonsonais. Pasirinkau Džonsonus, nes jie buvo nepatenkinti vienas kitu labiau nei bet kuri kita pora mano praktikoje. Harieta nerimavo, kad Denisas ją paliks. Beviltiškai stengdamasi išlaikyti jo susidomėjimą, ji akivaizdžiai flirtavo su kitais vyrais. Jos nusivylimui, į flirtą Denisas reagavo taip pat, kaip į visą kitą jos elgesį – su stoišku santūrumu. Vieno seanso metu jis užsiminė, jog netgi bandė susitaikyti su tuo, kad vieną dieną Harieta gali užmegzti romaną. Jo tylus didvyriškumas erzino žmoną, kuri bandė visais įmanomais būdais pramušti jo gynybinę sieną, kad ja labiau susidomėtų. Tais retais atvejais, kai jai pavykdavo jį supykdyti, jis elgėsi kaip tipiškas atsiskyrėlis ir pabėgdavo iš namų. Daugumos kivirčų pabaigoje Denisas sėsdavo į „Audi“ sedaną ir nurūkdavo atitoldamas saugiu atstumu.

Norėdamas paruošti dirvą pratimui, paprašiau Deniso ir Harietos pasakoti man, kaip jie elgėsi vienas su kitu, kai buvo įsimylėję. Kai klausiausi jų, man atrodė, kad jie pasakoja apie visai kitus žmones. Negalėjau įsivaizduoti, kad Denisas ir Harieta išvažiuotų sekmadieniais ilgam pasivažinėti dviračiais, išeitų anksčiau iš darbo, kad susitiktų kine, kad du ar tris kartus per dieną skambintų vienas kitam telefonu.

Atsipeikėjęs iš nuostabos paklausiau jų:
– Kas nutiktų, jei šiandien grįžę namo vėl pradėtumėte daryti visus šiuos dalykus? Jei vėl elgtumėtės vienas su kitu, kaip tuomet, kai draugavote?

Jie pažvelgė į mane suglumę.

– Manau, kad jausčiausi labai nepatogiai, – tarė Denisas gerai pagalvojęs. – Man nepatinka mintis, kad turėčiau elgtis kitaip, nei jaučiu. Tai būtų… nesąžininga. Nejaučiu Harietai tokių pačių jausmų, kaip anksčiau, tai kodėl turėčiau elgtis su ja taip, kaip anksčiau?

Harieta pritarė.

– Atrodytų, lyg vaidintume, – sakė ji. – Galbūt mes nesame laimingi, bet bent jau bandome būti sąžiningi vienas su kitu.

Kai paaiškinau, kad dalyvavimas eksperimente gali padėti jiems ištrūkti iš aklavietės, jie sutiko pabandyti, nepaisydami pradinių prieštaravimų. Išsamiai išaiškinau jiems užduotį. Grįžę namo jie turėjo surašyti po sąrašą ir  kasdien savanoriškai padovanoti vienas kitam nuo trijų iki penkių malonių poelgių. Poelgiai turėjo būti dovanos. Jie turėjo būti ne prekybinių mainų objektai, bet galimybė suteikti vienas kitam malonumą. Ir visų svarbiausia, jie turėjo neskaičiuoti rezultato. Visą dėmesį turėjo sutelkti tik į dovanojimą. Išeidami jie pažadėjo sąžiningai pabandyti.

Kito susitikimo pradžioje Denisas pranešė apie eksperimento rezultatus:
– Harvili, man atrodo, kad kažką užčiuopėte. Mes padarėme, ko prašėte, ir šiandien turiu daug daugiau vilties dėl mūsų santykių.

Paprašiau jo pasakoti daugiau.

– Na, kitą dieną po mūsų susitikimo, važinėjau po miestą apimtas niūrios nuotaikos, – pasakojo Denisas. – Net negaliu prisiminti, dėl ko taip nusiminiau. Šiaip ar taip nusprendžiau, kad nebus geresnio meto padaryti tai, ko prašėte, todėl sustojau prie parduotuvės ir nupirkau Harietai gėlių. Tai buvo vienas iš prašymų jos sąraše. Taigi, sukandau dantis ir išrinkau keletą baltagalvių, nes prisiminiau, kad ji visada jas mėgo. Pardavėjui paklausus, ar norėčiau pridėti atvirutę, pamaniau sau: „Kodėl ne? Mokame dr. Hendriksui daug pinigų, kad mums padėtų, todėl geriau padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso.“ Grįžęs namo ant atvirutės užrašiau „Myliu tave“.

Jis akimirkai nutilo.

– Harvili, mane labiausia nustebino, kad įteikiant Harietai gėles man ji tikrai buvo svarbi.

– O aš net apsiverkiau, kai perskaičiau atvirutę, – įsiterpė Harieta. – Taip ilgai negirdėjau jį sakant, kad myli mane.

Jie toliau pasakojo, ką darė, kad suteiktų vienas kitam malonumo. Ji iškepė jam kepsnį ir bulvinių blynų – jo mėgstamiausią vakarienę. Jis sutiko užmigti ją apsikabinęs, o ne atsukti jai nugarą. Ji išsitraukė siūlus ir virbalus ir pradėjo megzti jam liemenę. Jiems pasakojant šiuos įvykius, tarp jų jautėsi stebėtinai mažai įtampos. Pastebėjau, kad išeinat Denisas padėjo Harietai užsivilkti paltą, o ši nusišypsojo ir tarė: „Ačiū, mielasis“.
Nors tai ir mažmožis, bet tokių malonių dėmesio išraiškų taip trūko jų santykyje. 

Paprašiau Deniso ir Harietos ir toliau dovanoti vienas kitam malonius poelgius, ir kiekvieno seanso metu jie papasakodavo apie laipsnišką savo santykių gerėjimą. Jie ne tik maloniau elgėsi vienas su kitu, bet ir rodė daugiau noro išsiaiškinti savo nepasitenkinimo priežastis. Mano biure jie mažiau skundėsi vienas kitu ir daugiau laiko leido tyrinėdami vaikystės problemas, dėl kurių ir buvo nelaimingi.

Kadangi Stuarto pratimas pasirodė toks naudingas Denisui ir Harietai, panaudojau jį kaip pavyzdį išplėstinei užduočiai, kurią pavadinau „Romantikos atkūrimu“, nes jis taip veiksmingai atkūrė romantišką bendravimą be konfliktų. Romantikos atkūrimo pratimą uždaviau ir kitiems savo klientams. Pradėjusios dirbtinai dažniau elgtis meiliai vienas su kitu, šios poros beveik be išimties pasijuto saugiau ir pradėjo jausti daugiau meilės vienas kitam. Tai sustiprino emocinį ryšį tarp jų, ir dėl to jų gydymas vyko žymiai greičiau.

Jei nuosekliai vykdysite nurodymus, ir jūs patirsite tiesioginį santykių klimato pagerėjimą. Šios užduoties tikslas nėra išspręsti giliai įsišaknijusius konfliktus, bet atkurti saugumo ir malonumo jausmą ir padėti pagrindą intymumui. 

Šis pratimas išsamiau aprašomas knygos SANTYKIŲ LABIRINTAI III skyriuje. Čia rasite daugiau pratimų ir įrankių santykiams poroje garinti ir net įsišaknijusiems konfliktams spręsti.