Šiais laikais, kai bankai dosniai dalina paskolas, o mūsų tautiečiai godžiai jas ima, apima jausmas, kad vyksta visuotinas kraustymasis. Kur bepažvelgsi, su kuo bekalbėsi, vieni statosi namus, kiti remontuojasi, treti ruošiasi imti paskolą.
Smagu. Tik kaip tuo džiaugsmu pasidžiaugti su naujais mūsų kaimynais ar bičiuliais? Kaip padovanoti kažką reikšminga ir sugauti neeilinės akimirkos momentą.
Mark Twain
Judaizmas turi daug puikių tradicijų, kurios atmenamos nuo pačių seniausių Abraomo laikų. Kai žmonės savo bendruomenėje priimdavo naują žmogų, buvo dovanojamos štai tokios dovanos:
– Druska, kuri buvo naudojama šventyklose aukojant aukas, primena, kad mūsų namai yra mažos šventyklos.
– Žvakės, simbolizuojančios šviesą ir tiesą. Jas dovanodami, linkime žmonėms atvirų santykių, kur tamsai ir melui nebūtų vietos.
– Vynas bei aliejus simbolizuoja džiaugsmą bei pilnatvę.
– Miltai-grūdai – apstybę, kad šiems namams nieko netrūktų.
– Šluota – kad sena būtų iššluota ir atsirastų vietos naujam.
Na, dar galima patiems prigalvoti įvairiausių dalykų. Juk esame labai kūrybingi. Jei viską sukrausime į dailią pintinę, įklosime drobinę servetėlę, viskas atrodys tikrai puikiai. Atrodo, kaip paprasta ir nebrangu, o tikra ir šilta.
Dovanos dovanojamos tam, kad užmegztume santykius, kad pasakytume “jūs esate man svarbūs”, ”aš noriu su jumis draugauti”.
Panašu, kad dovanos yra universali kalba, naudojama per visus amžius, visose kartose. Bet kaip smagu ir ypatinga, kai dovana, kuri dovanojama gali būti ištarta kaip palaiminimas…
Štai jums duona, kad jūs niekada nepatirtumėt bado..
Štai vynas, kad džiaugsmas ir apstybė lydėtų jus nuolat…
Štai žvakės, kad jūsų santykiai būtų atviri ir tamsos ten neliktų…