Emociškai tolimas sutuoktinis

Lukas ir Lilė yra susituokę jau 14 metų. Lilė turi darbą, kurį ji labai mėgsta, tačiau kiekvieną kartą, kai po darbo dienos įžengia pro namų duris, ji jaučia vidinį nerimą. Ji jaučiasi ir patenkinta, ir nepatenkinta tuo pačiu metu. Ji žino, kas jos laukia vakare – vakarienės gaminimas, valgymas su Luku ir mėgstamos laidos žiūrėjimas prieš einant miegoti – patogi ir pažįstama rutina.
Lilė myli Luką, tačiau jaučia, tarsi tarp jų būtų nematoma siena. Ji dažnai svarsto, apie ką jis galvoja, bet taip pat jaučia, kad negali to paklausti. Jie kalbasi apie darbą ir užimtą vaikų gyvenimą, tačiau pokalbiai lieka paviršutiniški. Atrodo, kad kažko trūksta; tarsi virš jų namų kabotų debesis, sukeliantis nerimą ir pilkumą viduje.
Būti santykiuose su žmogumi, kuris yra emociškai tolimas, gali būti skausminga ir vieniša patirtis. Su juo sunku pasikalbėti apie tai, kas yra negerai, kadangi jis apskritai menkai suvokia jausmus. Tačiau vaisingas pokalbis įmanomas, jei suprasite savo emociškai nepasiekiamo partnerio padėtį ir išvengsite kaltinimų.
„Aš matau, kai jį kažkas neramina, bet kai paklausiu, jis tai neigia.“
„Man retai pavyksta išgauti iš jo, ko jam reikia ar kaip jis jaučiasi.“
„Žinau, kad jis mane myli, bet jis to neišreiškia.“
Tai tik keletas skundų, kuriuos išsako žmonės, esantys santykiuose su emociškai tolimais partneriais. Bandymas kalbėtis su jos emociškai užsisklendusiu vaikinu apie jausmus yra tarsi prašyti senelio pasidalinti mintimis apie naujausias pavasario mados tendencijas moterims.
Galbūt ir jūs savo santykiuose jaučiate emocinį atstumą. Kas yra nematomas barjeras, kuris užstoja jus nuo partnerio? Visai gali būti, kad tai vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros padariniai.
Daugelis emociškai neprieinamų žmonių vaikystėje patyrė emocinę nepriežiūrą. Tai nutinka, kai tėvai nesugeba pakankamai reaguoti į savo vaikų emocijas, jų patvirtinti ar pripažinti. Emociškai aplaidūs tėvai nepastebi, kai jų vaikas patiria emocijas. Jie nepakankamai klausia apie jausmus. Jie nesudaro pakankamai erdvės vaikui ateiti pas juos dėl emocinio palaikymo ar supratimo. Jie nemoko vaiko, kaip tinkamai išreikšti jausmus.
Vaikai, augdami jausmų nepaisančioje šeimoje, išmoksta, kad jų jausmai nėra svarbūs. Nesulaukdami tėvų emocinio dėmesio, emocinio patvirtinimo ar emocinio atsako, vaikai intuityviai prisitaiko prie aplinkos, kurioje yra. Emociškai apleisti vaikai galiausiai uždaro savo emocijas už sienos, kad netaptų našta nei tėvams, nei sau.
Tai daro didelę įtaką jų suaugusiųjų gyvenimui. Siena, kurią jie statė nuo vaikystės, auga, ir jų prieiga prie savo emocijų mažėja. Jiems gali būti sunku užmegzti tikrus santykius. Jiems gali būti sunku būti pažeidžiamiems. Jie netgi gali norėti prieiti prie savo emocijų, bet nežino, kaip tai padaryti. Emocijų suvokimo ir supratimo trūkumas trukdo emociškai apleistiems žmonėms užmegzti gilius, asmeniškus ryšius su kitais.
Emocinė nepriežiūra vaikystėje yra nematoma ir sunkiai atpažįstama. Jei manote, kad jūs ar jūsų partneris patyrė vaikystės emocinę nepriežiūrą, labai tikėtina, kad tai paveikė jūsų santykius.
Dr. Jonice Webb aprašo šiuo keturis požymius, kad emocinė nepriežiūra veikia jūsų santykius
Jaučiatės vieniši
Ilgalaikiai santykiai turėtų padėti išvengti vienatvės. Iš tiesų, kai santykiai klostosi gerai, labai guodžia mintis, kad kažkas visada jus palaiko. Nesate vienas, jūsų yra du.
Iš tikrųjų įmanoma jaustis labai vienišam, net jei esate apsuptas žmonių. O kai jūsų emocinis artumas nėra visiškai išvystytas, santykiai gali sukelti tuštumą ir vienatvę, kuri pasireiškia stipriau nei jums būnant vienam. Net kai esate su sutuoktiniu, kartais jaučiatės visiškai viena(s). Jums trūksta jausmo, kad jūs su savo sutuoktiniu esate komanda arba dirbate išvien.
Nesipykstate
Tai gali skambėti paradoksaliai, tačiau poros, kurios mažiausiai pykstasi, dažnai patiria daugiausia sunkumų. Kai santykiuose egzistuoja emocinė nepriežiūra, svarbūs jausmai ir poreikiai nėra pripažįstami ar išreiškiami. Daug kas lieka nepasakyta, ir gali atrodyti, kad viskas „sušluojama po kilimu“. Taip, galbūt mažai pykstatės, tačiau taip pat mažai turite galimybių sukurti abipusį saugumą, kad galite ginčytis, išreikšti emocijas ar net leisti joms jus užvaldyti, ir vis tiek sustiprėti kaip pora.
Ginčai ir skausmingų emocijų išraiška yra emocinės sveikatos ir ryšio ženklas. Ginčai rodo, kad esate pasirengę išreikšti save ir savo nuomonę, ir greičiausiai jaučiatės patogiai tai darydami. Tai reiškia, kad galite toleruoti konflikto diskomfortą ir pradėti svarbius pokalbius, o ne jų vengti. Tai taip pat reiškia, kad jūsų partneris ir santykiai jums yra svarbūs.
Pokalbiai daugiausia paviršutiniškomis temomis
Kiekviena pora turi apie ką nors pasikalbėti. Emociškai susijusios poros gana lengvai aptaria savo jausmus ir emocinius poreikius, tačiau taip nėra su emociškai apleistais žmonėmis. Jei buvote emociškai apleisti, apsiribojate „saugiomis“ temomis., tokiomis kaip aktualūs įvykiai, logistika arba vaikai, bet ne jausmai. Retai kalbate apie ką nors gilaus ar emocingo, o kai tai darote, jaučiatės nepatogiai ir jūs pritrūkstate žodžių.
Norint palaikyti gerus santykius labai svarbu atsiverti, išsiaiškinti problemas ir pasipasakoti apie jas bei apie jausmus, motyvus, poreikius.
Trūksta emocinio artumo
Emocinis artumas yra klijai, išlaikantys santykį, ir prieskonis, dėl kurio jie išlieka įdomūs. Šis artumas labai svarbus, tačiau sunku nustatyti, ar jį turite, ar ne. Jis yra didžiausias santykių iššūkis tiems, kurie užaugo emociškai apleisti.
- Jums nepatogu rodyti emocijas vienas kito akivaizdoje. Kai jaučiatės liūdni, pikti, neramūs, sutrikę, įskaudinti, pasimetę, pažeidžiami ar prislėgti, bandote tai nuslėpti nuo partnerio.
- Dažnai nustembate, kaip prastai jūsų partneris jus supranta ar pažįsta. Esate kartu pakankamai ilgai, kad galėtumėte nuspėti vienas kito veiksmus ir sprendimus, tačiau jūsų partneris dažnai nesupranta, ką turite omenyje, arba neteisingai jam neišeina nuspėti, ką darysite.
- Vienas iš jūsų arba abu dažnai klaidingai supranta ar išreiškia savo jausmus, pavyzdžiui, jis tvirtina: „Aš nesu supykęs“, nors akivaizdžiai matosi, kad jis pyksta.
- Vienas iš partnerių tvirtina, kad yra visiškai laimingas, net jei kitas išreiškia didelį nepasitenkinimą santykiais. Iš tikrųjų, kai porą sieja emocinis ryšys, vienas iš jų negali būti laimingas, jei kitas toks nėra.
Jausmus sulaikant ankščiau aprašytais būdais, santykyje trūksta to, kas daro jį turtingą ir prasmingą. Sunku tai išreikšti žodžiais, bet trūksta kažko svarbaus, ir kažkuri jūsų dalis tai žino. Gyvenate atskirus gyvenimus, nors vienas kitą mėgstate ir mylite. Jūs esate lyg dvi planetos, kurios sukasi viena aplink kitą, ir tik kartais jūsų orbitos susikerta. Kadangi trūksta komandinio darbo ir ryšio, kiekvienas iš jūsų eina sau tinkamu keliu, nepaisant to, ar tas kelias jus suartina, ar ne. Vengdami konfliktų ir bėgdami nuo problemų jų nespręsite, o pyktis, nusivylimas ir skausmas dėl šių problemų rugs ir augs nematomas, naikindamas šilumą ir meilę, kuria abu turėtumėte mėgautis.
Bet emocinis apleistumas nėra nuosprendis. Jį galima išgydyti. Štai nuo ko pradėjo Lilė:
Lilė pradėjo skaityti apie emocinę nepriežiūrą vaikystėje. Ji suprato, kad Lukas greičiausiai ją patyrė augdamas. Pamažu ji pradėjo įtraukti emocijas į jų pokalbius. „Šiandien darbe nutiko labai nuviliantis dalykas…“ – sakydavo ji per vakarienę. Ji stengėsi užduoti Lukui klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti plačiau, ir užtikrino, kad klausosi, pritaria ir skatina bet kokius jo atsakymus.
Galiausiai ji pasidalijo su Luku savo atradimu apie vaikystės emocinę nepriežiūrą ir nusiuntė jam keletą straipsnių, kuriuos jis galėtų perskaityti. Lukas buvo atsargus, bet atviras. Kalbėjimasis apie tai, užuot gyvenus su nematoma emocinės nepriežiūros jėga, pakeitė energiją jų namuose. Lilė pradėjo jausti, kad gali paklausti Luko, kas jam rūpi, ir sulaukti prasmingo atsakymo. Tai nebuvo tobula, tai buvo tik pradžia, bet jie darė pažangą.
Kaip ir Lilė bei Lukas, jūs taip pat galite pasistūmėti į priekį savo santykiuose. Užuot susitaikę su pilku debesiu, kuris temdo jūsų bendrą pasaulį, jūs ir jūsų sutuoktinis galite susidurti su problema ir žengti žingsnius link emocinės nepriežiūros gijimo. Jūsų pasaulis taps spalvingesnis ir šiltesnis.
Daugiau, kaip užpildyti emocinę tuštumą savo santykiuose, skaitykite dr. Jonice Webb knygoje „… į emocinę pilnatvę“
[hurrytimer id=”321987″]


