Aprašymas
Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų… Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ – pasakoja Šv. Raštas.
Ar kada teko vaikščioti po Maroko, Libano ar Stambulo sodus? Šie sodai dar vadinami rojaus sodais, nes žmonės iki šių dienų stengiasi atkartoti Edeną, kur teka keturios upės, o medžiai nokina gardžius vaisius ir svaigina savo saldžiais kvapais. Vidury tokio sodo būtinai turi būti vanduo-gyvenimo šaltinis.
Kiekvieną sykį skaitydama knygas apie sodo dizainą randu pasikartojantį sakinį, kad per sodus žmogus arčiausiai prisiartina prie Rojaus. Bundanti gamta, pavasario kvapai mus visus vilioja laukan, ir nevalingai imame čiupinėti pribrinkusias medžių šakeles, ieškome pirmųjų želmenų. O kai pražįsta obelys ir vyšnios, norisi šaukti: kas čia nutiko, ar visa žemė švenčia vestuves?!
Ir supranti, kad tai ženklai. Ženklai, palikti tau ir man priminti apie tai, iš kur atėjome ir kur esame kviečiami sugrįžti. Prisipažinsiu, niekur taip gerai nesijaučiu, kaip sode, apsupta augmenijos ir grožio stebuklo. Sakoma, tai ypač intymu, nes tuomet mūsų vidus išgyvena savastį, atsibunda.
Įdomu, kad daug garsiausių pasaulio universitetų šiuo metu vykdo tyrimus, norėdami įvardinti, kas būtent vyksta su žmogumi, kai jis bičiuliaujasi su augalais. O mes norėjome jus, „Tapati“ skaitytojas, prakalbinti bibliniais tekstais apie Edeną ir papasakoti ne vieną itin jautrią istoriją apie vidinį apgenėjimą, kur Dangiškojo sodininko rankos nesustoja dirbusios mūsų sielų soduose. Ir jeigu tik patikėtume, kad esame paties jautriausio, paties gailestingiausio, tikro profesionalo rankose.
Na, ar lengviau? Kviečiu skaityti ir įtikėti iš naujo. Esi labai labai mylima.
„Nagi, žiema jau praėjo,… ir vynuogės krauna žiedus.“ Apsidairyk, viskas apie tave ir Jį.
P.S. Man be galo malonu su tavimi vėl labintis metams praėjus. Turiu prašymą: papasakok apie mus savo draugei, kaimynei, bendradarbei. Jos ilgisi tų pačių dalykų.
Tapati Aušrinė
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.