Aprašymas
Nuolat girdime tokius žodžių junginius kaip “ori senatvė”, “žmogiškasis orumas”, arba “manasis orumas neleidžia man to ar ano”. Kada jis prarandamas ir kada atgaunamas? Galime pamanyti, kad padidinus pensijas, senatvė automatiškai taps ori. Arba minimaliam atlyginimui pakilus iki 1000 eurų visi vaikščiosime orūs.
Deja, savo žmogišką orumą praradome jau labai seniai, dar Rojuje atsisakę savo karališko santykio su Kūrėju, kuris buvo jo nuo pradžių pradžios sumanytas. Tąkart mūsų žmogiškumo didybė, pati mūsų prigimties ir pašaukimo didybė buvo apgauta, ir mes iki šiol kaunamės su tuo pačiu melu, nes pamiršome, kur ir kada mes vėl tampama Žmonėmis iš didžiosiomis raidėmis.
Pavasariniame Tapati numeryje rasite straipsnį apie Zitą Tomilinienę, įkūrusią krizinio nėštumo centrą ir padedančią moterims, pasimetusioms ir išmuštoms iš vėžių, pasirinkti gyvybę.
Elvyra Kučinskaitė nepaprastai jautriai papasakos apie dar skaudesnes realijas – kokią gėdą ir sumaištį išgyvena žmonės, kurių artimieji nusižudė.
Kristina Mišinienė prieš 17 metų pradėjo pagalbos programą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, neturėdama nei pakankamai pinigų ar personalo.
Šie žmonės kovoja už šalia esantį, norėdami įpūsti vilties ir neleisdami jam užmiršti, kad visuomet buvo ir liksime Karaliaus vaikais, ir kviesdami grįžti prie elgsenos, kuri jiems dera.
Atsiliepimai
There are no reviews yet