DROBULĖS MĮSLĖS. Faktai, kurie glumina mokslininkus

Turino drobulė kelia susidomėjimą ir aistras nuo pat 1898 metų, kai mėgėjo fotografo padarytoje drobulės nuotraukoje išryškėjo vyro paveikslas. Nenuostabu, kad pirmiausia įtarta, jog čia kažkokia apgaulė.

Vėliau drobulė fotografuota daugybę kartų ir negatyve iš tiesų matome nuplaktą ir nukryžiuotą vyrą, visai kaip aprašyta Evangelijose. Jėzaus paveikslas? Ar ne per gerai, kad būtų tiesa?

Kai 1978 metais atvyko grupė mokslininkų iš JAV ir atsivežė visą kalną aparatūros, jie neabejojo, kad užteks 15 minučių ir klastotė bus demaskuota. Po 120 valandų beveik nepertraukiamai vykusių tyrimų mokslininkai pripažino:

„Ant gijų nerasta jokių pigmentų, dažų, dažiklių ar kitokių dažančių medžiagų... Akivaizdu, kad drobulė tiesiogiai lietėsi su kūnu – tai paaiškina kai kurias jos ypatybes, pavyzdžiui, plakimo žymes ir kraują... tačiau visiškai nepaaiškina fotografijose aiškiai matomo didelės raiškos veido atvaizdo.

... nežinome nė vieno cheminio ar fizikinio metodo, galinčio paaiškinti visas atvaizdo savybes. Atvaizdo kilmės taip pat nepaaiškina joks fizikinių, cheminių, biologinių ar medicininių veiksnių derinys.

Kol kas galime daryti išvadą, kad drobulėje matomas tikro nuplakto ir nukryžiuoto žmogaus kūno atvaizdas. Tai nėra menininko kūrinys. Kraujo dėmėse yra hemoglobino, o serumo albumino tyrimo rezultatas taip pat teigiamas. Atvaizdas tebėra neįminta mįslė.“

Kokios drobulės ir jos atvaizdo savybės taip suglumino mokslininkus? Kodėl daugelį jų neįtikino 1988 m. radioaktyvios anglies metodu nustatytas drobulės amžius? Kodėl dar niekam nepavyko sukurti drobulės kopijos, nors už tai Britų režisierius David Rolfe siūlo 1 milijonas dolerių?

Tyrimai tęsiasi ir paslaptingas mirusio Jėzaus atvaizdas užduoda vis naujų mįslių. Iš pirmo žvilgsnio jis primena neryškią dėmę ant seno audeklo skiautės, tačiau tyrimai parodė, kad tai didelės skiriamosios gebos trimatis negatyvinis atvaizdas. Jį sudaro vos pastebimai pakitusios spalvos skaidulos pačiame audinio paviršiuje. Ant drobulės yra tikro kraujo, o joje matomas lavoninio sąstingio ištikto kūno atvaizdas. Daugelis manė, kad 1988 m. datavimas anglies metodu padėjo tašką. Tačiau rezultatas iki šiol ginčijamas: kritikai abejoja mėginio vieta, o keli vėlesni alternatyvūs tyrimai nurodo daug senesnį amžių. Yra duomenų, kad prieš septynis šimtmečius staiga Vakarų Europoje pasirodžiusi drobulė jau seniai buvo žinoma Rytų Europoje – tai liudija senoviniai paveikslai, monetos ir kiti įrodymai.

Atvaizdas drobulėje pasižymi unikaliomis savybėmis, kurių neturi joks kitas senovinis atvaizdas:

• atvaizdas yra didelės raiškos negatyvas, nors fotografija gimė vos prieš šimtmetį
• kraujas yra tikras žmogaus kraujas 
• atvaizde užkoduota trimatė informacija
• ant drobės nerasta dažų pėdsakų
• atvaizdas yra vos keliasdešimties mikronų storio paviršiuje, todėl jo negalėjo suformuoti skysčiai ar dujos.
• pavaizduoto vyro anatomija yra nepriekaištinga, todėl tyrėjai mano, kad tai tikro žmogaus atvaizdas.

Tai tik keletas stebėtinų drobės savybių iš 99 paminėtų knygoje. 

Mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, bet kiekviena prieštarauja bent vienai atvaizdo savybei. Autorius neslepia savo nuomonės: jam įtikinamiausia atrodo hipotezė apie staigų šviesos ar energijos blyksnį, kuris ir išdegino atvaizdą drobulės paviršiuje. 

Puiki knyga tiek tikintiesiems, tiek skeptikams. Ji nesistengia įtikinti – tik pateikia faktus ir argumentus. Sprendimą priimate jūs.