IŠPAŽINTIS IR ATLEIDIMAS – DU MEILĖS BŪDAI
Štai jau lygiai metai, kaip mes pažįstamos. Praeitą lapkritį sėdėjau prie židinio ir rašiau tau pirmąjį laišką, bandydama įsivaizduoti, kaip tu atrodai, ką išgyveni, kas tau rūpi. Visą tą laiką stengiausi būti nuoširdi ir ištikima. Beje, labai ačiū už visus laiškus ir padrąsinimus. Ypač būna sunku atsiverti ir pasakoti savo skaudžiausius išgyvenimus, nesėkmes ir svarstyti, ar tau to tikrai reikia.
Pamenu, tąkart rašiau apie savo mažosios dukrelės rūpesčius ir kaip maniškiai nustelbė mano dėmesį jai („Rūpesčių spąstai“). Labai norisi pasakyti, kad aš kovoju kaip ir tu. Nedaug laiko prabėgo, ir aš vėl dariau tas pačias klaidas. Tą naktį, visiems užmigus, tyliai žliumbiau ir galvojau, ar aš kada nors išmoksiu tas pamokas, ar mano vaikai užaugs galvodami, kad mamai svarbesni kiti žmonės ir jos reikalai. „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu,“ – rašo apaštalas Paulius, išpažindamas savo nusivylimą ir nesėkmę. Žinot, man gera tai girdėti. Jo išpažintis mane sušildo ir teikia vilties. Šiame žiemos numeryje daug kalbama apie išpažintį – drąsą atsidengti kitam.
Viliuosi, kad šių moterų išpažintys sujaudins ir sušildys tave, padrąsins nenusivilti, atleisti sau bei kitiems ir eiti į priekį. Juk ne veltui švęsime Kalėdas, nes Išganytojas gimė mums!
Džiaugiuosi tave suradusi,
Aušrinė
Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.