MEILĖ IŠVEJA BAIMĘ
Šįkart norėjau prakalbinti tave apie baimę, drąsą ir mūsų visų išsiilgtą saugumą. Tu esi moteris, vadinasi, nori būti saugi. Deja, ši žemė nėra saugi vieta mūsų trapioms sieloms. Kad ir kaip stipriai stengtumėmės apsaugoti savo vaikus nuo skersvėjų, smūgių ir neteisybės žnyplių, jie netrunka aptikti nubrozdinimo žymių ant savo kūdikiškai švelnių kelių.
„Nemeluok“, – mokome vaiką. O baimės apimtos jų akys jau „pučia miglą“. „Negeisk svetimo, tai ne tavo“, – o prieš skalbdamos vaiko drabužius kišenėje aptinkame pavogtą draugo mašinėlę. „Nesimušk, jam skauda“, – o numylėtas mažylis tavo akyse nagais įsikimba broliukui į plaukus, mat baisiai supyko.
Žmogutis auga ir išmoksta žeisti subtiliau. Tačiau ir paties jo viduje slypi neregėta daugybė baimių: gal geriau neieškoti naujų kelių, o verčiau pasilikti ten, kur išbandyta; kas bus, jeigu mama neateis; gal niekas nesužinos?
Eina metai ir mūsų širdis, sukurta laisvei ir džiaugsmui, tampa vis labiau panaši į surambėjusį daiktą. Mes, žmonės, sukurti dangaus karalystei, būdami karališkos giminės, tampame panašesni į aptaršytas vištas nei į didingus erelius.
O jeigu išdrįstume sugrįžti pas savo Kūrėją? Jis apriša visas žaizdas, padeda užmiršti skriaudas, suteikia naują vardą ir naują širdį.
Juk į Dangaus karalystę bailiai nepateks…
Aušrinė
Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.
