Mano mylimasis yra mano, o aš jo
Moterų rekolekcijos / Obuolių sala / 2011 m. gegužės 21-22 d.
Žurnalas „Tapati“ maloniai kviečia gegužės 21–22 d. atvykti į Obelų salą (www.obuoliusala.lt) ir žydinčiame obelų sode patirti tai, kas rašoma Giesmių Giesmėje.
Ši išvyka sumanyta kaip pasimatymas su Mylimuoju. Pasistengsime, kad bevaikščiodama žydinčių obelų atrastum labai daug Jo meilės ženklų iš pačių netikėčiausių vietų. Taip pat kalbėsime apie didžiausias moters žaizdas, kurios neleidžia tau jaustis mylimai ir priimti meilę. Vakarais mažose grupelėse išklausysime tave ir melsimės už tave. Meno ir dramos terapija padės tau giliau suprasti save. Visos išvykos metu girdėsi Giesmių Giesmės žodžius, skirtus tau.
Rekolekcijos buvo ypatingos. Grabuosto ežero sala, kupina gamtos ir pavasario žavesio, buvo ne tik palaima akims ir kūnui, bet ir tikra atgaiva dvasiai. Atradome tai, ką gražaus ir gero gali sukurti žmogus žmogui, kai geba atsiverti Dievo ir žmonių meilei. Visa rekolekcijų programa skrupulingai apgalvota ir parengta. „Mano mylimasis yra mano, o aš Jo“, – ši Senojo testamento giesmių giesmės meilės lyrika prakalbo įvairaus amžiaus, pažiūrų, religinės ir gyvenimo patirties moterų lūpomis. Dievas ištikimai mūsų visų laukia ir kviečia, leisdamas patirti žmogišką meilę, ja džiaugtis, dalytis, atsiliepdamas į visus mūsų psichologinius ir dvasinius poreikius ir juos pranokdamas. Tai patyrėme ieškodamos savo Mylimojo ženklų, kiekviena prie savos obels, apmąstydamos, medituodamos, besidalydamos tarpusavyje dvasinių ieškojimų ir atradimų patirtimi.
Ačiū žurnalo „Tapati“ redakcijos kolektyvui, redaktorei Aušrinei, jų šauniems artimiesiems ir draugams už visa įdėtą triūsą, meilę, rengiant šias rekolekcijas, už žmogišką šilumą, kurios negalėjai nepajusti. geriausi Jums linkėjimai. Sėkmės Jums.
Labai noriu padėkoti už širdį, įdėtą rengiant mūsų savaitgalį obuolių saloje. Važiavau kaip į stebuklą – žinojau, kad man reikia išsiverkti, namuose net laiko nebuvo, ir labai magiškai atrodė ta obuolių salos nuotrauka.
Ir išsiverkiau, ir pabuvau apsupta Viešpaties gamtos ir ramybės, mano siela buvo pagydyta ir prižiūrėta. Buvo tiesiog neįtikėtina žiūrėti į vienuolę, dar prieš 7 val. ryto su baltu nuometu stovinčią po obelimi. Mes ir mankštą darėme, ir maudėmės, ir fotografavomės po obelimi, ir valgėme, ir šokio terapijoje dalyvavome. Kokia tai buvo laimė man, išsiilgusiai nuoširdžios seserystės. Negaliu atsidžiaugti tokia dangiška dovana.
Ir vėl kažkur skubėjau, o obelys ir nužydėjo… Ir vėl nepasistačiau palapinės po medžiu ir neskyriau laiko tik žiūrėti, grožėtis, žavėtis. Šį pavasarį sulaukiau neįtikėtino kvietimo – į obelų žydėjimo šventę su giesmių giesme: „Mano mylimasis mano, o aš jo…“ Džiaugtis žydėjimu su obelų Kūrėju?! Kas gali būti nuostabiau?
Ir išsivedė mano Mylimasis mane į sodą, vedžiojosi po jį, vaišino kava ir pyragaičiais… guodė ir laisvino. Širdis kaip avytė šokinėjo. Kai buvo pasiūlyta rinktis dramos, muzikos, piešimo ar šokio veiklos grupelę, iš karto apsisprendžiau, jog į šokio grupę tikrai neisiu. Kodėl? Nuo vaikystės šokau pati sau, tėvams ir Jam, dar vėliau – išraiškos šokių kolektyve „Sonata“, vėliau liaudiškus šokius, bandžiau ir pramoginius, kol nebeliko laiko, jėgų, kūnas susikaustė, ėmiau sau atrodyti stora, nerangi. Pradėjau gėdytis savęs, nevertinti… „Kurgi man eiti?“ – paklausiau Jo. Nieko neišgirdau. Tada nusprendžiau užsirašyti paskutinė, kur dar bus likę vietų. Prieinu, o vietų yra visur… Paėmiau lapus ir sumaišiau klausdama Jo: „Kur norėtumei, kad būčiau su Tavimi?“ Ir traukiau nežiūrėdama… „Šokių grupėje? Ach, kodėl? Juk sakiau, jog ten man bus skaudu, aš nerangi, man gėda judėti.“ Bet paklusau, širdy skambėjo kažkada girdėta frazė: „Pasaulis buvo išgelbėtas ne mirtimi, o klusnumu.“ Šokiai, tai šokiai.
Bandžiau pajusti koją, ranką, galvą, kūną… Kai susiporavome su kitomis sesėmis ir vedžiojome viena kitą prilaikydamos už svorio centrų (galvos, krūtinės, klubų), kažkas manyje atsipalaidavo ir aš pradėjau šokti Jam. „Aš dar galiu šokti?! Aš dar noriu šokti?! Tu norėjai atgaivinti tai, kuo mane apdovanojai?“ Širdyje gimė dar vienas naujas troškimas – šokio maldos grupė, kad galėčiau dėkoti, šlovinti Jį savo kūnu, savo šokiu. „Ar padėsi rasti tokią grupę, Mylimasis?“
PROGRAMA
Šeštadienis, gegužės 21 d.
12.00 Atvykimas / registracija
13.00 Slapto laiško ieškojimas / pasivaikščiojimas sode / „Mano mylimasis kviečia mane“
14.00 Pietūs
15.00 Konferencijos pristatymas: O kas patenkins mano troškulį? – Aušrinė Šečkuvienė
16.00 Kavos pertrauka
16.30 Didžiausios moters žaizdos (seminaras) – psichiatrė Diana Meškauskaitė ir Aušrinė
Šečkuvienė
18.00 Vakarienė
19.00 Pasidalinimas ir malda mažose grupelėse
21.00 Pasivaikščiojimas sode žibintų šviesoje / skaitiniai iš „Giesmių Giesmės“ / „Mergelės su
žibintais“
Sekmadienis, gegužės 22 d.
7.00 Slapto pasimatymo stotelės, veda Jūratė Kielienė
9.00 Pusryčiai
10.00 Susitinkame pagarbinti Viešpatį giesme
10.30 Dailės terapija, meno terapeutė Audronė Ribakauskaitė
Muzikos terapija, Vilmantė Aleksienė
Psichodramos terapija, psichiatrė Asta Strigockaitė
Šokio terapija (pasirinktinai), veda Aida Maksvitytė
13.00 Pietūs
14.00 Mus palydintis žodis ir šokis Jam
„Tegul sužadėtinis užmauna tau žiedą kaip ženklą“
15.00 Išvykimas
