Įsivaizduokite svarbiausius santykius savo gyvenime.

Dabar pagalvokite, kaip elgiatės su šiuo jums labai svarbiu žmogumi.

Ar nekreipiate dėmesio į tai, kaip jis jaučiasi?

Ar nuvertinate jo jausmus?

Ar pykstate ant jo, kai jis išreiškia savo jausmus?

Ar manote, kad dalintis jausmais jūsų santykiuose yra silpnumo ženklas?

Esu įsitikinęs, kad daugelis iš jūsų į šiuos klausimus atsako skambiu „Žinoma, kad ne!“. Ir tai nuostabu. Arba galbūt nemanote, kad emocijos jūsų santykiuose yra tokios būtinos. Kad ir kaip ten bebūtų, noriu, kad pagalvotumėte apie savo santykį su savimi ir savo emocijomis.

Taip, tikrai įmanoma ir, atvirai kalbant, būtina, kad turėtumėte santykį su savo emocijomis. Santykis, kurį palaikote su savo emocijomis, yra visų kitų jūsų gyvenimo santykių pagrindas. Tai, kaip elgiatės su savo emocijomis, tiesiogiai susiję su tuo, kaip elgiatės su kitais.

Jūsų emocijos yra jūsų kūno būdas bendrauti su jumis. Jos teikia jums gyvybiškai svarbius pranešimus, kurie informuoja ir nukreipia jus per gyvenimą. Kaip klausotės savo tėvų, partnerio, geriausio draugo ar patikimo kolegos, taip pat turite klausytis savo emocijų. Emocijos jums praneša, kai kažkas negerai, informuoja jus apie tai, kas esate ir kas jums patinka arba nepatinka, jos jus sieja su kitais žmonėmis ir būtent jos suteikia gyvenimui prasmę.

Nepaisant to, daugybė žmonių savo emocijas laiko nesvarbiomis. Neturint tinkamų žinių ar patarimų, emocijos gali būti sudėtingos ir paslaptingos. Gali būti, kad prarasite saiką arba priimsite sprendimus, kurie jums atrodys mįslingi. Kai per gyvenimą judate turėdami audringus santykius su savo emocijomis, gyvenimas gali atrodyti nestabilus.

7 požymiai, kad jūsų santykiai su emocijomis yra nesveiki:

• Paprastai visai nesuvokiate, ką jaučiate.
• Dažnai abejojate, ar jūsų jausmai yra tikri arba pagrįsti.
• Ignoruojate savo jausmus.
• Galite lengvai persistengti su savo jausmais.
• Savo jausmus laikote silpnumo požymiu.
• Pykstate ant savęs už tai, kad jaučiate jausmus.
• Paprastai nesugebate išreikšti savo jausmų kitiems.
• Tamara, Donatas ir Paulina

Tamara, Donatas ir Paulina turi nesveiką santykį su savo emocijomis.

Tamara jaučiasi kaip idiotė, nes jaučia liūdesį po to, kai pagaliau priėmė nepakeliamai sunkų sprendimą nutraukti santuoką dėl patiriamo vyro smurto.

Donatas nuolat pratrūksta ant savo partnerės dėl, atrodytų, nieko. Kai nusiramina, jis negali žodžiais nusakyti, kas jį išprovokavo, ir tvirtina, kad nieko blogo nėra. Vis dėlto jo protrūkiai tęsiasi.

Polina pastebėjo, kad jos geriausia draugė vis mažiau laiko praleidžia su ja. Paulina jaučiasi įskaudinta, tačiau jai būtų labai gėda apie tai pasakyti draugei. Ji mano, kad būti pažeidžiamai ir apskritai jausti šiuos užgautus jausmus yra silpnumo požymis.

Tamara, Donatas ir Paulina nesupranta svarbių savo emocijų pranešimų, kurie galėtų padėti jiems geriau suprasti save, atsitiesti ir judėti į priekį.

Tamara griežtai save teisia už tai, kad yra liūdna. Argi nėra visiškai logiška, kad santuokos pabaiga, nepaisant to, kokia žalinga ji buvo, žmogų nuliūdina? Jei Tara nesugebės pripažinti ir patvirtinti savo jausmų, ji nesupras sudėtingų savo santykių. Ji sudaro sau sąlygas pakartoti susitikinėjimo su smurtaujančiais vyrais modelį, nes nesuteikia sau erdvės apdoroti savo jausmus ir poreikius.

Donatas leidžia savo jausmams perimti kontrolę. Jei tik jis žinotų, kad viskas yra jo rankose. Kad Donatas galėtų valdyti savo jausmus, jam reikėtų atidžiai įsiklausyti ir atpažinti emocijas, slypinčias po jo protrūkiais. Jei tai padarytų, jis pastebėtų, kad jaučiasi nutolęs nuo žmonos. Supratęs šias emocijas, jis galėtų imtis veiksmų, kad patenkintų savo tikruosius poreikius ir užmegztų (o ne nutrauktų) ryšį su žmona.

Paulina į savo jausmus žiūri kaip į trukdžius. Jei ji sugebėtų priimti savo jausmus ir suprastų, kad užgauti jausmai jai sako kažką svarbaus, ji galėtų atvirai pasikalbėti su savo drauge. Kai ji galės emociškai išreikšti save, pamatys, kad jos draugystė iš tikrųjų sustiprės.

Nesveiko santykio su savo emocijomis priežastis – emocinė nepriežiūra vaikystėje

Jūsų santykis su emocijomis prasideda vaikystėje. Tiesiogiai ir netiesiogiai to išmokstate iš savo tėvų. Vaikystėje matote, kaip tėvai elgėsi su savo emocijomis ir kaip reagavo… arba nereagavo… į jūsų emocijas.

Galbūt užaugote aplinkoje, kurioje emocijos buvo audringai reiškiamos, o pyktis ir emociniai sprogimai buvo norma (tokia aplinka Donatui buvo gerai pažįstama). Arba galbūt augote, kai jūsų emocijos buvo nustumtos į šalį arba į jas nebuvo rimtai žiūrima (aplinka, pažįstama Tamarai ir Paulinai). Nesvarbu, ar jūsų jausmai šėlo nevaldomi, ar buvo ignoruojami, jūs neišmokote užmegzti su jais gerus santykius.

Tai yra vaikystės emocinė nepriežiūra. Jus auklėdami tėvai nepakankamai reagavo į jūsų emocinius poreikius. Dėl to jums trūksta užuojautos, supratimo ir pasitikėjimo kupino santykio su savo emocijomis.

Geriausiai tai pasakė Jill Bolte Taylor, neuromokslininkė ir knygos „Įžvalgą suteikęs insultas“ (angl., My Stroke of Insight) autorė: „Nors daugelis iš mūsų save laiko mąstančiomis būtybėmis, kurios jaučia, biologiškai esame jaučiančios būtybės, kurios mąsto.“

5 požymiai, kad jūsų santykiai su emocijomis yra sveiki:

• Atkreipiate dėmesį į tai, ką jaučiate ir kodėl.
• Priimate savo jausmus nesmerkdami.
• Gebate valdyti savo jausmus, o ne sprogdinti kitus.
• Gebate nustatyti, ką emocija jums liepia daryti, ir prireikus imtis veiksmų.
• Gebate išreikšti savo emocijas kitiems.
• Jei norite pagerinti savo santykius su emocijomis, atlikite toliau nurodytus paprastus veiksmus:

Atpažinkite savo jausmus.

Priimkite savo jausmus be vertinimo. Bet kokį savo vertinimą nukreipkite į veiksmus, kurių imatės, o ne į jausmus, kuriuos jaučiate.

Išsiaiškinkite savo emocijų priežastį. Paklauskite savęs: „Kodėl aš tai jaučiu?“.

Jei emocija verčia jus ką nors daryti, elkitės atsargiai. Įsiklausykite į jos žinią ir imkitės apgalvotų veiksmų.

Jūsų emocijos yra jūsų esybės esmė. Be jų būtumėte pasimetę ir atsiskyrę. Kai sumenkinate savo jausmus, sumenkinate save. Kai gėdijatės savęs už tai, kad jaučiate emocijas, gėdijate save už tai, kad esate žmogus. Kai neigiate savo jausmus, atimate iš žmonių galimybę pažinti tikrąjį save.

Pagrindinis emocinio apleistumo vaikystėje bruožas yra klaidingas įsitikinimas, kad jūsų emocijos yra nesvarbios. Taip pat galite manyti, kad kitų emocijos nesvarbios, arba galite manyti, kad kitų emocijos svarbesnės už jūsų pačių.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame visi jausmai laikomi svarbiais. Pasaulį, kuriame pažįstate save ir pasitikite savimi. Pasaulį, kuriame pažįstate ir pasitikite kitais. Pasaulį, kuriame galite lengvai valdyti ir reikšti savo emocijas. Pasaulį, kuriame jaučiatės susiję, saugūs ir pilnaverčiai. Šis pasaulis laukia jūsų. Jums tereikia atsigręžti į save ir įsiklausyti. Jūsų emocijos parodys kelią.

Pagal PsychologyToday.com ir dr. Jonice Webb knygą „Iš emocinės tuštumos“