Vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros testas
Suvokę vaikystėje patirtoje emocinės nepriežiūros poveikį, galite labai pakeisti savo gyvenimą.
„Supratus apie vaikystėje patirtą emocinę nepriežiūrą, mano akys atsivėrė. Tai buvo trūkstama dėlionės dalis, kurios ieškojau.“
„Pagaliau supratau, kas visą gyvenimą buvo negerai, ir turiu vilties, kad galiu tai ištaisyti.“
„Ši sąvoka buvo man gelbėjimo ratas.“
Emocinė nepriežiūra dažnai būna subtili, nematoma ir neįsimintina.
KAIP SUŽINOTI, AR KENČIATE EMOCINĖS NEPRIEŽIŪROS PASEKMES?
Jei norite tai sužinti, užpildykite emocinės nepriežiūros klausimyną.
________________________________________________
Pažymėkite savo atsakymus į klausimus ir pabaigoje susumuokite.
| 1. Ar kartais būdami su šeima ar draugais jaučiatės tarsi būtumėte pašalinis? | Taip | Ne |
| 2. Ar didžiuojatės, kad pasikliaujate tik savimi? | Taip | Ne |
| 3. Ar jums sunku prašyti pagalbos? | Taip | Ne |
| 4. Ar draugai arba šeimos nariai skundžiasi, kad esate abejingas ar atitolęs? | Taip | Ne |
| 5. Ar jaučiatės neišnaudoję savo galimybių gyvenime? | Taip | Ne |
| 6. Ar dažnai tiesiog norite, kad jus paliktų ramybėje ? | Taip | Ne |
| 7. Ar slapta jaučiatės apgaviku? | Taip | Ne |
| 8. Ar esate likęs nejaukiai jaustis socialinėse situacijose? | Taip | Ne |
| 9. Ar dažnai jaučiatės nusivylę savimi arba pykstate ant savęs? | Taip | Ne |
| 10. Ar vertinate save griežčiau nei kitus ? | Taip | Ne |
| 11. Art lyginate save su kitais ir dažnai manote, kad jiems neprilygstate? | Taip | Ne |
| 12. Ar jums lengviau mylėti gyvūnus nei žmones? | Taip | Ne |
| 13. Ar dažnai jaučiatės irzlūs ar nelaimingi be aiškios priežasties? | Taip | Ne |
| 14. Ar jums sunku suprasti, ką jaučiate? | Taip | Ne |
| 15. Ar sunkiai atpažįstate savo stipriąsias ir silpnąsias puses? | Taip | Ne |
| 16. Ar kartais jaučiatės taip, tarsi į gyvenimą žiūrėtumėte iš išorės? | Taip | Ne |
| 17. Ar manote, kad esate vienas iš tų, kurie lengvai galėtų gyventi kaip atsiskyrėlis? | Taip | Ne |
| 18. Ar jums sunku nusiraminti? | Taip | Ne |
| 19. Ar jaučiate, kad kažkas trukdo jums būti esamoje akimirkoje? | Taip | Ne |
| 20. Ar kartais jaučiatės viduje tušti? | Taip | Ne |
| 21. Ar slapta jaučiate, kad su jumis kažkas negerai? | Taip | Ne |
| 22. Ar jums sunku disciplinuoti save? | Taip | Ne |
Peržiūrėkite savo atsakymus TAIP. Šie atsakymai suteiks įžvalgų, kokiose srityse vaikystėje galėjote patirti emocinę nepriežiūrą. Į kuo daugiau klausimų atsakėte „Taip“, tuo didesnė tikimybė, kad vaikystėje patirta emocinė nepriežiūra turėjo įtakos jūsų gyvenimui.
„Sveiki, aš esu daktarė Jonice Webb, ir dabar, kai žinote, kaip stipriai vaikystėje patirta emocinė nepriežiūra paveikė jūsų gyvenimą, norėčiau pateikti jums keletą patarimų, kaip galite pasveikti nuo emocinio apleistumo.“
Kodėl svarbu pasveikti nuo emocinio apleistumo?
- Nuo to, kaip su jumis emociškai elgėsi tėvai, priklauso, kaip elgsitės su savimi suaugę. Tai ne kartą įrodyta tyrimais.
- Emocijos yra neginčijama jūsų biologijos dalis. Jei ignoruosite savo emocijas, patys jausitės ignoruojami tam tikrame lygmenyje, nesvarbu, kiek rūpinatės savimi kitais būdais.
- Emocijos yra visų santykių pagrindas. Jei nesirūpinate savo emocijomis, apeinate gyvybiškai svarbų ryšio ir džiaugsmo šaltinį.
- Įrodyta, kad emocinis intelektas yra vertingesnis sėkmei gyvenime ir darbe nei bendrasis intelektas. Labai svarbu mokėti įvardyti, naudoti ir valdyti emocijas, taip pat žinoti, kaip elgtis su kitų žmonių emocijomis.
- Žmonės, kurių jausmus vaikystėje pripažino tėvai, paprastai geba tai automatiškai suteikti ir savo vaikams. Žmonėms, kurie patys to negavo pakankamai, greičiausiai bus sunku tai suteikti vaikams. Labai svarbu atpažinti, ko negavote patys, kad galėtumėte sąmoningai stengtis išmokti trūkstamų įgūdžių, užpildyti savo akląsias dėmes ir suteikti savo vaikams tai, ko negavote.
Kodėl taip sunku gyventi su vaikystėje patirta emocinė nepriežiūra?
- Emocijos slypi už elgesio. Jūsų elgesį lemia emocijos. Jei elgesys yra automobilis, tai emocijos – variklis. Lengvai matome automobilį ir viską, ką jis daro. Tačiau, norėdami pamatyti variklį, turime pakelti variklio dangtį ir į jį pažvelgti.
- Mes negimstame mokėdami emocijų kalbą. Emocijos gali būti galingos, sudėtingos ir painios. Daugeliui žmonių paprasčiau į tai nekreipti dėmesio.
- Jei patys turite emocinių aklųjų dėmių, būsite akli ir kitų žmonių, įskaitant savo vaikų, emocijoms.
Kaip pasveikti po vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros?
- Atkreipkite dėmesį. Pradėkite stebėti savo tikrąją prigimtį. Kas jums patinka, nepatinka, dėl ko pykstate, ko bijote ar kuo kovojate? Stebėkite šiuos aspektus be išankstinio vertinimo, kad geriau suprastumėte save ir tai, kas iš tikrųjų esate iš vidaus ir iš išorės.
- Stenkitės suprasti, ką jaučiate, įskaitant skausmą.
- Dažnai užduokite sau šiuos klausimus:
Kas negerai?
Kodėl tai padariau?
Kodėl tai pasakiau?
Ką jaučiu?
Ko noriu?
Ko bijau?
Dėl ko nerimauju?
Kas mane pykdo, liūdina, skaudina ir t. t.?
- Atidžiai įsiklausykite į savo atsakymus: Tai sudėtingi klausimai, į kuriuos gali būti sunku atsakyti. Tačiau jau vien tai, kad užduodate sau klausimus ir įsiklausote į save, padeda griauti sieną, skiriančią jus ir jūsų emocijas.
- Atminkite, kad jūsų tikslas – jausti ir valdyti savo emocijas. Tai turbūt pats sunkiausias žingsnis. Kai sugebėsite atpažinti, ką jaučiate, ateis laikas mokytis toleruoti, kontroliuoti ir tinkamai reikšti savo jausmus. Tai įgūdžiai, galintys pakeisti jūsų gyvenimą.
- Niekada nesmerkite savęs už tai, ką jaučiate. Svarbu tai, ką darote su tuo jausmu. Vertinkite save tik už veiksmus, o ne už emocijas.
Jūsų kelias į sveikatą po vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros
Šie patarimai padės jums sveikti. Pagaliau pradėsite suprasti dalykus, kurie visą gyvenimą jums buvo nesuprantami. Pasijusite išteisinti dėl patirtų sunkumų. Dabar, kai jau tikrai žinote, kas nutiko, galėsite padėti sau elgtis kitaip.
Per daugiau nei 20 psichologijos praktikos metų pradėjau pastebėti „nematomą veiksnį“ iš vaikystės, kuris slegia suaugusius žmones, atima iš jų džiaugsmą, verčia juos jaustis atsiskyrusiais, neišsipildžiusiais arba verčia juos kovoti su savidisciplina.
Pavadinau tai emocine nepriežiūra.
Pirmiausia tai pastebėjau tarp savo pacientų. Vėliau ratas išsiplėtė, ir aš pradėjau pastebėti tai aplinkiniuose žmonėse: maisto prekių parduotuvėje, prekybos centre ir net televizijos realybės šou.
Šis vaikystėje atsiradęs veiksnys yra toks subtilus, kad jo beveik niekas nepastebi, o jis tyliai kenkia žmonių gyvenimui.
Kai suvokiau visą emocinės nepriežiūros galią ir paplitimą, pajutau pareigą ištraukti ją iš tamsos į šviesą, padėti žmonėms suprasti, kaip ji juos veikia, ir suteikti jiems įrankių ją ištaisyti.
Todėl parašiau knygą Iš emocinės tuštumos. Emociškai apleistiems vaikystėje
Tai pirmoji knyga apie emocinę nepriežiūrą.
Joje kalbu apie:
– Dvylika tipų tėvų, kurie netyčia emociškai apleidžia savo vaikus
– Dešimt problemų, su kuriomis suaugę susiduria emociškai apleisti vaikai
– Ir šešias aiškias strategijas, kaip įveikti emocinę nepriežiūrą.
Tikiuosi, kad knyga „Iš emocinės tuštumos“ padės žmonėms suprasti emocinės nepriežiūros sąvoką, kad jie galėtų pastebėti ją savyje ir kituose, mokėtų apie ją kalbėti ir užtikrintų, kad netyčia neperduos jos savo vaikams.
Mano didžiausias tikslas – padėti daugeliui žmonių, kurie tyliai kenčia ir spėlioja, kas jiems negerai. Pateikti jiems atsakymus ir įrankius, kaip ištaisyti emocinę nepriežiūrą.
Skaitytojų komentarai…
„Mano vaikystė buvo būtent tokia, kaip aprašyta knygoje – tėvai puikiai rūpinosi visais mano fiziniais poreikiais, bet visiškai nesirūpino mano emociniais poreikiais. Vidurinėje ir aukštojoje mokykloje buvau labai drovus ir neturėjau daug draugų. Mano savivertė smuko, nors mokykloje sekėsi labai gerai. Buvau labai liūdnas ir vienišas, bet tėvai to nepastebėjo. Jie džiaugėsi, kad man gerai sekėsi mokykloje, ir manė, kad visa kita yra gerai. Perskaitęs šią knygą, galiu iš naujo kurti savo santykius su žmona ir vaikais. Mano laimei, dar ne per vėlu. Labai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie patyrė tokių išgyvenimų kaip aš ir nori juos įveikti.“
“Tai buvo nuostabi knyga. Kaip žmogui, kuris vaikystėje niekada nepatyrė fizinės prievartos, bet kuris tikrai buvo emociškai apleistas, man palengvėjo ir mane paguodė žinojimas, kad daugelis dalykų, su kuriais susiduriu, nėra mano kaltė ar silpnumas. Tai paprasčiausiai dėl to, kad augdamas negavau to, ko man reikėjo. Daug lengviau sau padėti, kai žinai, kas iš tikrųjų yra negerai. Ypač naudinga perskaityti, kad daugelis tėvų, kurie emociškai nesirūpina savo vaikais, nėra žiaurūs ar beširdžiai, bet iš tikrųjų myli savo vaikus, tačiau nesugeba suteikti jiems būtinos emocinės paramos dėl veiksnių, galbūt atsiradusių jų pačių vaikystėje.“
„Negaliu apsakyti, koks esu dėkingas, kad mano gyvenimo chaosą, mano kovas pavertėte kažkuo apčiuopiamu. Daugelį metų ieškojau atsakymų, kas su manimi negerai. Kai vakare pradėjau skaityti šią knygą, buvau tokia laiminga, kad norėjau šokinėti ant lovos, nes pagaliau kažkas mane pažino. Iš visos širdies dėkoju!!!“
„Ši knyga iš esmės keičia mano gyvenimą. Kiekvienas žodis skambėjo manyje. Paprašiau savo terapeuto perskaityti šią knygą, kad galėtume dirbti kartu ir padėti man įveikti vaikystėje patirtą emocinę nepriežiūrą. Tai mano klajonių pabaiga.“
„Manau, kad emocinės nepriežiūros savoka pateikia gilesnius atsakymus daugeliui žmonių, kurie žino, kad vyksta kažkas gilaus ir grėsmingo, bet negali tiksliai to įvardyti, nei „sergate depresija ir nerimu“… Jei nežinai, kokia yra problema, nežinai, kaip ją išspręsti, ir net negali suprasti, kodėl taip jautiesi.“
„Taip bent. Net nežinau, nuo ko pradėti. Pirmiausia ačiū už įžvalgą, kaip emociškai atsidūriau ten, kur esu dabar. Daugelį metų kovojau su nerimo, depresijos simptomais, jausdamasis netinkamas, neryžtingas, pasimetęs ir tuščias. Kodėl aš taip jaučiuosi? Dabar gavau prasmingą paaiškinimą, suteikiantį naują požiūrį, kaip spręsti savo problemas. Tikiuosi, kad galėsiu pamiršti praeitį ir žengti į laimingesnę ateitį.“
„Labai ačiū, kad parašėte šią knygą. Būdamas 65 metų pagaliau atradau, ką reiškia tas visą gyvenimą mane kamavęs tuštumos jausmas. Tikrai jaučiau, kad su manimi kažkas negerai, bet laikiau tai savyje, tai buvo mano tamsi paslaptis. Vis bandžiau suprasti, kodėl negaliu būti laimingas kaip visi kiti? Neradau atsakymų, kol neperskaičiau jūsų knygos. Ji suteikė man paguodos ir supratimo. Dar kartą ačiū.“
„Turbūt perskaičiau 100 knygų nuo tos dienos, kai į „Google“ įvedžiau žodį “įstrigęs”, kai pradėjau ieškoti, kodėl jaučiausi tuščias ir nelaimingas, nors materialiai buvau labai sėkmingas ir turėjau mylinčią šeimą. Ši knyga tikrai naudinga visiems, kurie taip jaučiasi. Geriausia tai, kad knygoje ne tik aprašomi pavyzdžiai, dėl ko galėjo atsirasti tuštuma, bet ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip judėti pirmyn.“
„Man 49 metai, esu išsiskyręs, turiu keturis vaikus, vedęs antrą kartą. Praėjusių metų pabaigoje pagaliau supratau, kad vaikystėje buvau apleistas, galbūt ne baisiausiai, bet pakankamai smarkiai. Radau Jūsų knygą ir akyse nušvito. Nuo tada dariau knygoje pateiktus pratimus ir patyriau tai, ką pavadinčiau emociniu pabudimu – tarsi turėčiau naują jutimo organą. Nuostabus, jaudinantis, keistas potyris. O neaiškumo, tuštumos ir nežinojimo, ką jaučiu, jausmai išnyksta.“