Kas nutinka, kai bandote pasikalbėti apie tai, kas svarbu?

Kartais norime tik pasikalbėti.

Bet vienas ima vis labiau aiškinti, kitas nutyla. Arba abu kalbame, bet po pokalbio vis tiek lieka jausmas, kad iki galo vienas kito neišgirdome.

5 trumpi klausimai padės pastebėti, kas dažniausiai nutinka jūsų pokalbiuose.

Tai nėra santykių vertinimas ar diagnozė. Tiesiog mažas veidrodis jūsų bendravimui.

Trukmė – apie 2 min.

 

Jūsų atsakymai labiausiai primena šį pokalbio modelį:

KOVOJU, KAD BŪČIAU IŠGIRSTAS/-A

Kai atrodo, kad partneris jūsų nesupranta, natūralu bandyti paaiškinti dar kartą.

Tiksliau. Įtaigiau. Pridėti vieną kitą argumentą.

Greičiausiai jūsų tikslas nėra laimėti konfliktą. Norite, kad kitas pagaliau suprastų, ką bandote pasakyti ir kodėl tai jums svarbu.

Tačiau čia gali įvykti paradoksas: kuo stipriau vienas siekia būti išgirstas, tuo labiau kitam norisi gintis arba trauktis.

Užsisuka užburtas ratas, kuriame abu vis mažiau jaučiatės suprasti.

Kodėl poros patenka į tokį ratą?

Tai yra vienas dažniausių ir labiausiai paplitusių santykių modelių, kurį paprastai lemia ne pikti ketinimai, o skirtingi partnerių streso valdymo būdai, emociniai poreikiai ir prisirišimo stiliai.

Štai pagrindinės priežastys, kodėl porose susiformuoja ši dinamika:

1. Skirtingi prisirišimo stiliai
Mūsų reakciją į santykių krizes dažnai formuoja vaikystėje ar ankstesnėje patirtyje susiformavęs prisirišimo stilius.

  • Nerimastingas prisirišimo stilius (Iniciatorius): Šie žmonės jaučia didelę baimę būti palikti ar atstumti. Pajutę emocinį atstumą, jie išsigąsta ir bando jį sumažinti aktyviai „eidami į kontaktą“ – keldami klausimus, reikalaudami dėmesio ar inicijuodami pokalbį (kuris partneriui gali atrodyti kaip puolimas).
  • Vengiantis prisirišimo stilius (Atsitraukiantysis): Šiems žmonėms saugumas asocijuojasi su nepriklausomybe ir emocijų kontrole. Pajutę spaudimą ar konfliktą, jie jaučiasi nesaugiai ir instinktyviai atsitraukia, kad apsaugotų save ir išvengtų situacijos pablogėjimo.

2. Skirtingi streso valdymo mechanizmai

Konflikto metu partnerių smegenys ir kūnas į stresą reaguoja skirtingai:
  • Iniciatoriui ramybė ateina tik išsprendus problemą čia ir dabar. Emocinis neapibrėžtumas jiems sukelia didžiulį nerimą, todėl jie nori kuo greičiau viską išsiaiškinti.
  • Atsitraukiančiajam konflikto metu kyla stiprus fiziologinis susijaudinimas (stresas, padažnėjęs pulsas). Jie patiria vadinamąjį „užtvindymą“ (angl. flooding), kai nebegali racionaliai mąstyti. Atsitraukimas ar gynyba jiems yra būdas fiziologiškai nusiraminti.
Ši dinamika yra pavojinga tuo, kad ji pati save maitina:
Iniciatorius jaučia atstumą ➔ Spaudžia/kelia konfliktą ➔ Atsitraukiantysis išsigąsta spaudimo ➔ Užsidaro/atsitraukia ➔ Iniciatorius jaučia dar didesnį nerimą ➔ Spaudžia dar stipriau...
Kuo labiau vienas spaudžia, tuo labiau kitas bėga. Ir atvirkščiai – kuo labiau kitas bėga, tuo labiau pirmasis stengiasi jį „sugauti“.

Ką galite pakeisti?

Greičiausiai esate iniciatorius, todėl:
  • Išreikškite savo poreikius be kritikos ir kaltinimų (naudojant „Aš“ sakinius, pvz., „Aš jaučiuosi vienišas, kai…“, o ne „Tu niekada su manimi nesišneki“).
  • Duokite partneriui laiko nusiraminti.

Kaip teoriją paversti praktika

Vien suprasti, kas vyksta jūsų pokalbiuose, ne visada pakanka.

Kai tema mums svarbi, labai lengva grįžti prie įprastos reakcijos: pradėti gintis, dar stipriau aiškinti savo poziciją, atsitraukti arba kitam dar kalbant jau ruoštis atsakyti.

Viena svarbiausių praktikų „Imago“ santykių terapijos metode yra struktūruotas dialogas, padedantis abiem pokalbio dalyviams jaustis saugiau, suvaldyti įprastas automatines reakcijas ir pirmiausia iš tiesų išgirsti vienas kitą.

Būtent tokį dialogą poros praktiškai išbando praktikume „Iš santykių labirinto“.

Jeigu atpažinote save ar savo poros pokalbius, galite sužinoti, kaip vyksta praktikumas ir ką jame išbandysite dviese.

DAUGIAU APIE PRAKTIKUMĄ >>>

ATSITRAUKIU, KAD APSISAUGOČIAU

Kai pokalbyje kyla įtampa, jums gali norėtis nutilti, užsidaryti, pakeisti temą arba tiesiog pasitraukti.

Kartais tai atrodo saugiausias būdas neleisti konfliktui dar labiau įkaisti.

Tačiau partneris jūsų tylą gali suprasti visai kitaip – kaip nenorą kalbėtis, abejingumą ar tolimo ženklą.

Tada jis gali dar atkakliau siekti kontakto.

O kuo stipriau spaudžia – tuo labiau jums norisi trauktis.

Taip abu galite siekti ryšio visiškai priešingais būdais.

Kodėl taip nutinka?

Tai yra vienas dažniausių ir labiausiai paplitusių santykių modelių, kurį paprastai lemia ne pikti ketinimai, o skirtingi partnerių streso valdymo būdai, emociniai poreikiai ir prisirišimo stiliai.
Štai pagrindinės priežastys, kodėl porose susiformuoja ši dinamika:
1. Skirtingi prisirišimo stiliai
Mūsų reakciją į santykių krizes dažnai formuoja vaikystėje ar ankstesnėje patirtyje susiformavęs prisirišimo stilius:
    • Nerimastingas prisirišimo stilius (Iniciatorius): Šie žmonės jaučia didelę baimę būti palikti ar atstumti. Pajutę emocinį atstumą, jie išsigąsta ir bando jį sumažinti aktyviai „eidami į kontaktą“ – keldami klausimus, reikalaudami dėmesio ar inicijuodami pokalbį (kuris partneriui gali atrodyti kaip puolimas).
    • Vengiantis prisirišimo stilius (Atsitraukiantysis): Šiems žmonėms saugumas asocijuojasi su nepriklausomybe ir emocijų kontrole. Pajutę spaudimą ar konfliktą, jie jaučiasi nesaugiai ir instinktyviai atsitraukia, kad apsaugotų save ir išvengtų situacijos pablogėjimo.

2. Skirtingi streso valdymo mechanizmai
Konflikto metu partnerių smegenys ir kūnas į stresą reaguoja skirtingai:
    • Iniciatoriui ramybė ateina tik išsprendus problemą čia ir dabar. Emocinis neapibrėžtumas jiems sukelia didžiulį nerimą, todėl jie nori kuo greičiau viską išsiaiškinti.
    • Atsitraukiančiajam konflikto metu kyla stiprus fiziologinis susijaudinimas (stresas, padažnėjęs pulsas). Jie patiria vadinamąjį „užtvindymą“ (angl. flooding), kai nebegali racionaliai mąstyti. Atsitraukimas ar gynyba jiems yra būdas fiziologiškai nusiraminti.

3. Užburtas ydingas ratas
Ši dinamika yra pavojinga tuo, kad ji pati save maitina:
Iniciatorius jaučia atstumą ➔ Spaudžia/kelia konfliktą ➔ Atsitraukiantysis išsigąsta spaudimo ➔ Užsidaro/atsitraukia ➔ Iniciatorius jaučia dar didesnį nerimą ➔ Spaudžia dar stipriau...

Kuo labiau vienas spaudžia, tuo labiau kitas bėga. Ir atvirkščiai – kuo labiau kitas bėga, tuo labiau pirmasis stengiasi jį „sugauti“. Kaip galima šią dinamiką pakeisti?
Greičiausiai esate atsitraukiantysis, todėl svarbu, kad nepasitrauktumėte tyliai, bet įvardintumėte savo būseną žodžiu ir pažadėtumėte prie pokalbio sugrįžti, pvz.: „Aš noriu šiuo klausimu pasikalbėti, bet dabar jaučiuosi per daug emociškai įsitempęs. Duok man pusvalandį nusiraminti ir aš sugrįšiu prie šio pokalbio“.

Kaip kalbėtis ir nesusipykti?

Vien suprasti, kas vyksta jūsų pokalbiuose, ne visada pakanka.

Kai tema mums svarbi, labai lengva grįžti prie įprastos reakcijos: pradėti gintis, dar stipriau aiškinti savo poziciją, atsitraukti arba kitam dar kalbant jau ruoštis atsakyti

Viena svarbiausių praktikų „Imago“ santykių terapijos metode yra struktūruotas dialogas, padedantis abiem pokalbio dalyviams jaustis saugiau, suvaldyti įprastas automatines reakcijas ir pirmiausia iš tiesų išgirsti vienas kitą.

Būtent tokį dialogą poros praktiškai išbando praktikume „Iš santykių labirinto“.

Jeigu atpažinote save ar savo poros pokalbius, galite sužinoti, kaip vyksta praktikumas ir ką jame išbandysite dviese.

DAUGIAU APIE PRAKTIKUMĄ >>>

KALBAMĖS, BET NE VISADA SUSITINKAME

Jūsų santykiuose nebūtinai vyksta dideli konfliktai.

Jūs kalbatės.

Tačiau kartais vienam kalbant kitas jau galvoja, ką atsakys. Vertina, ar pasakyti faktai tikslūs. Ruošia savo paaiškinimą.

Iš išorės tai atrodo kaip pokalbis.

Tačiau viduje abu galite likti su jausmu:

„Jis / ji iki galo nesuprato, ką norėjau pasakyti.“

Metodikos kūrėjai tokią situaciją taikliai vadina „lygiagrečiu monologu“ – du žmonės kalba, bet iš tiesų nesiklauso vienas kito.

Kodėl tai vyksta?

Dauguma pokalbių poroje niekur nenuveda todėl, kad partneriai kalbasi ne tam, kad suprastų, o tam, kad apsigintų arba nugalėtų. Kai pokalbis prasideda iš skausmo ar nepasitenkinimo pozicijos, racionalus dialogas greitai virsta emociniu mūšiu.

Štai kelios galimos priežastys, kodėl jums nepavyksta išgirsti vienam kito:

  • Ledkalnio efektas

Poros dažnai ginčijasi dėl „ledkalnio viršūnės“ (plaunamų indų, vėlavimo, pinigų išlaidų), visiškai nepaliesdami to, kas yra po vandeniu (emocinių poreikių).

Pavyzdys: Ginčas dėl neišneštų šiukšlių iš tikrųjų yra ne apie šiukšles, o apie poreikį jaustis įvertintam ir gerbiamam.

  • Nešvarus žaidimas

Užsipuolama partnerio asmenybė, o ne elgesys („Tu visada…“, „Tu esi savanaudis“). Kitas atsako tuo pačiu („O tu pažiūrėk į save…“). Partneriai varto akis, imsi sarkazmo ar pašaipų („Užtat tu viską žinai geriausiai“).

  • Išankstinė nuomonė ir „minčių skaitymas“

Ilgai kartu esantys partneriai sukuria tam tikrus mentalinius vienas kito modelius. Vos partneriui pradėjus kalbėti, kitas jau „žino“, ką jis pasakys. Užuot klausęsis naujų argumentų, žmogus klausosi savo paties interpretacijos: „Ji vėl pradeda mane graužti“ arba „Jam vėl viskas vienodai“.

Kaip galima kalbėtis kitaip?

Vien suprasti, kas vyksta jūsų pokalbiuose, ne visada pakanka.

Kai tema mums svarbi, labai lengva grįžti prie įprastų reakcijų: pradėti gintis, dar stipriau aiškinti savo poziciją, atsitraukti arba kitam dar kalbant jau ruoštis atsakyti.

Viena svarbiausių praktikų „Imago“ santykių terapijos metode yra struktūruotas dialogas, padedantis abiem pokalbio dalyviams išvengti minėtų pokalbio spąstų, suvaldyti įprastas automatines reakcijas, išvengti lygiagretaus dialogo ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.

Būtent tokį dialogą poros praktiškai išbando praktikume „Iš santykių labirinto“.

Jeigu atpažinote save ar savo poros pokalbius, kviečiame sužinoti, kaip vyksta praktikumas ir ką jame išbandysite dviese.

DAUGIAU APIE PRAKTIKUMĄ >>>

PRADĖTI TESTĄ

#1. Kas jums dažniausiai nutinka, kai pokalbis paliečia jautrią temą?

Ankstesnis
Kitas

#2. Kai partneris kalba apie tai, kas jam nepatinka ar skaudina, kas jums sunkiausia?

Ankstesnis
Kitas

#3. Kai partneris stipriai nusivilia, supyksta ar įsižeidžia, kas jums sunkiausia?

Ankstesnis
Kitas

#4. Kai tarp jūsų kyla įtampa, kuris scenarijus labiausiai primena jūsų pokalbius?

Ankstesnis
Kitas

#5. Koks jausmas jums dažniausiai lieka po sunkaus pokalbio?

Ankstesnis
Baigti
You were not leaving your cart just like that, right?

Paliekate savo krepšelį?

Išsaugokite krepšelį, kad galėtumėte baigti pirkimą vėliau. Gal kažkas nepavyko? Parašykite mums adresu pagalba@tapati.lt. Mielai sukursime jums užsakymą ir gal net pritaikysime nuolaidą.