Išmintis – vienas iš tų retų lobių, kurį radęs džiaugtųsi kiekvienas. Ji nėra reklamuojama kaip prekė, nėra vartojama kaip maistas ar vanduo, todėl atrodo, kad jos nėra būtinųjų poreikių sąraše. Tačiau ką mums rodo visi tie „kaip uždirbti milijoną?“, „kaip daryti įtaką žmonėms“? Ar ne didžiulę pasaulėžiūros spragą? Ar ne poreikį žinoti kažką, kas leistų susikurti saugumą ir stabilumą, gerovę ir klestėjimą?
Saliamono išmintis
Karalius Saliamonas, vienas Patarlių knygos autorių, buvo turtingiausias pasaulio žmogus. Jo valdymo metu Izraelis klestėjo. Daugiausia taip buvo dėl jo „saliamoniškų“ sprendimų. Patarlė apie Dievo baimę – išminties pradžią priskiriama Saliamonui. Biblija atskleidžia, kad turtingas jis tapo ne apgaule ar prievarta, bet išmintimi. Todėl ir šiandien kompetencijos ieškotojui gera suprasti, kokios buvo šio karaliaus vertybės.
„Viskam savas metas; laikas sėti ir laikas pjauti… Ne karaliams gerti vyną…“ Greta tikrai puikių praktinių patarimų Išminties knygose* atskleidžiama, kaip svarbu žmogui atpažinti savo vietą ir ją užimti. Kaip svarbu rasti tinkamą laiką kiekvienam darbui; net ir tobulai atliktas darbas, jei jis ne laiku ir ne vietoje – naudos atneš mažai, o gali ir pakenkti.
Saliamono pamokymuose aiškiai apibrėžiamas pamatas: „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė“, „eik, kur širdis traukia (…), bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti Dievui“.
Jėzaus išmintis
Jėzaus palyginimai Evangelijose atrodo paprasti. Tačiau bandyti juos naudoti kaip tinkamo elgesio pavyzdžius – na, kažkoks nesusipratimas…
Sėjėjo palyginime žmogus išsiruošė sėti. Dalis grūdų krito šalia kelio, į uolėtą dirvą ar tarp erškėčių ir nedavė derliaus, bet kita dalis, kritusi į gerą žemę, davė trisdešimteriopą ar net šimteriopą derlių.
Įdomu – sėjėjas netgi nesirūpino, kad visa sėkla patektų į paruoštą žemę.
Kitame palyginime pasakojama apie moterį, kuri pametė drachmą (drachma – tų laikų pinigas). Susirūpinusi visur jos ieškojo, o radusi susikvietė drauges džiaugtis kartu. Anoks čia džiaugsmas – draugė rado pamestus dešimt litų.
Tačiau Jėzus akcentuoja ne derlių ar pinigus. Jis rodo galimybes užmegzti pasitikėjimo ir bičiulystės ryšius. Gali būti, jog Jis troško, kad nuostabi sėjėjo sėkla pasiektų žemę. Ir išmėginimas čia skirtas draugėms – ar jos brangina draugystę, ar savo širdy (galbūt) esančius pavydą ir panieką?
Arba sūnaus palaidūno palyginimas, kuriame sūnus, pasiėmęs sau priklausančią tėvo palikimo dalį, paliko jo namus. Palaidai gyvendamas, visą turtą iššvaistė ir liko plikas, be skatiko kišenėje. Neturėdamas kitos išeities, sūnus nusprendė grįžti pas tėvą ir atsiprašyti. Tėvas, pamatęs grįžtantį sūnų, pribėgo, apkabino ir iškėlė jam puotą. Vyresnysis, teisusis sūnus, pyko ant tėvo, nesuprasdamas, kodėl tėvas taip elgiasi su jaunėliu, juk šis nusipelno pasmerkimo.
Prakeikimo kelias, kurį pasirinko jaunėlis, pasirodė esąs kelias pas Tėvą; tuo tarpu vyresnysis sūnus pasirinko palaiminimą, gyvenimą Tėvo namuose, bet mes taip ir nežinome – pažino jis Tėvą ar ne.
Jėzaus išmintis rodo, kad patvariausi ir vertingiausi dalykai yra širdies ryšiai, ir kad jie formuojasi ir tvirtėja atiduodant. Pats Jėzus (Evangelijoje pagal Joną) pasakė: „niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda“.
Išmintis yra gebėjimas atpažinti svarbiausius ir vertingiausius dalykus ir jais remtis, juos naudoti. Dievo išmintis dažnai atrodo kaip kvailystė, tačiau ji yra patikimesnė ir vertingesnė už didžiausius žemiškus turtus. Jei patyrinėtume atidžiau, pamatytume, kad kiekviena žemiška išmintis yra kažkada į gerą žemę kritusios Sėjėjo sėklos derlius.
* Išminties knygos – Biblijos tekstų grupė: Patarlių, Ekleziasto, Giesmių Giesmės knygos
Vytenis Giknius
TAPATI Nr. 11, 2007
