Knygų mugės pratęsimas iki kovo 3d. Užsakymai virš 21 € į paštomatus siunčiami nemokamai!

Kova dėl TAVO širdies

Jei paklaustumėte eilinio krikščionio, ar jis tiki Dievu, jis tikrai pasakys „taip“. Tačiau paklauskite tą patį tikintįjį, ar jis tiki velnią esant, ir būsite nustebinti. Dažno veide atsiras pašaipi šypsenėlė ir į jūsų klausimą bus atsakyta panašiu komentaru: „Na ką tu, aš jau nebe vaikas,  pasakų neskaitau, o legendos ir sakmės – tai juk grožinės literatūros žanras“.

Stebiesi? Aš jau nebe. Daugelis iš mūsų Dievo žodį perfiltruojame ir „pasiaiškiname“ pagal savo patirtį, išsimokslinimą ir pažinimą. Ir stebėtinai daug tikinčiųjų Šventąjį Raštą laiko tik padavimais, herojinėmis sakmėmis ar alegorijomis. Tik bėda ta, kad šis suvokimas tampa mūsų, tikinčiųjų, nusilpimo, išglebimo bei fiasko priežastimi. Savo tikėjimą stebime esant be jėgos ir dvasios. Viena išpažįstame, kitu gyvename. Jei manai šią regimą realybę esant vienintele tikra realija, neišvengiamai susimausi, nes visas Šventasis Raštas liudija apie nuolatinę kovą. Kovą tarp gėrio ir blogio. Kovą, kuri prasidėjo Šviesos angelui nupuolus, panorėjus būti „tokiam kaip Dievas“. Kovą, kur kiekvieną minutę kovojama dėl mažiausios sielos, vaiko ar senio, išsimokslinusio ar beraščio, prezidento ar turgaus pardavėjo.

Mes užmirštame (o gal gyvename apsikvailinę) kitas savo kasdienes kovas: gimdyti vaikelį ar ne, leistis į „nekaltą flirtą“ su vedusiu vyru ar jaustis vienišai, pačioms „pasirūpinti“ pinigais, nors nelabai sąžiningai jie mums priklauso, tikėti ir laukti savo žmogaus ir nemiegoti iki vestuvių, nors tau jau 35-eri ir negali pakęsti ginekologės žvilgsnio, pasakius, kad dar neturėjai lytinių santykių, toliau kovoti dėl savo santuokos, nors ten nebėra jokios romantikos ir aistros, ar pasiieškoti naujo žmogaus. Ar kada pagalvojate, kad visa tai ir yra kovos laukas, kur tu ir aš esame nuolatos atakuojamos ir maustomos? Mūsų priešui tereikia įsiūlyti menkiausią abejonę, savigailą ir gauti mūsų pritarimą, ir nepajusi, kaip pavadinsi subtiliai pateiktą jo mintį savo mintimi.

Gudru, ar ne? Bet argi ne jo pagrindinis vardas „melagis“? Ar ne jis ir stengiasi tau pasakyti, kad kova dėl dangaus ir pragaro tėra mitas, legenda, gražus pasakojimas? Taip mes užliūliuojami ir apraizgomi melais, kuriuos manome esant mūsų pačių mintimis ir autentiškais jausmais.

Neapsikvailinkite, dėl tavo ir tavo vaikų sielų, dėl tavo santuokos ir pašaukimo „dirbama“ nuolatos (net dabar tau skaitant). Tik žinodama ir tikėdama, kas tu esi Viešpaties akyse, amžinybės perspektyvoje galėsi nubėgti savo gyvenimo maratoną ir išgirsti: „Puikiai atlikta, tau pavyko“.

Šie pavasariniai naujo „Tapati“ straipsniai pasakoja apie tai, kaip tau svarbu atpažinti ir pasipriešinti tam, kas gal pasaulyje ir priimta, tačiau neša užslėptą mirties geluonį.

Tau ir sau linkinti sąmoningo, budinančio pavasario pirmiausia mūsų sieloje
Aušrinė

Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.

Paliekate savo krepšelį?

Gal norėtumėte išsaugoti savo krepšelį ir baigti pirkimą vėliau? Galbūt net atsiųsime jums nuolaidos kodą.