Parašė asist 2013-03-27 455 Thanks!
Tą paskutinį ankstyvą gegužės rytą su vyru važiuodama į gimdymo namus žvelgiau į tekančią saulę ir galvojau, kokią gražią dieną mažylis pasirinko ateiti į šį pasaulį. Mintyse jau mačiau savo laimingos šeimos su trimis vaikais nuotrauką santuokos dešimtmečio proga. Mano širdis nenujautė nieko, kas mūsų visų laukė dar po keleto valandų…
Būtų sunku rasti šioje žemėje žmogų, tuo labiau moterį, kuris nenorėtų ko nors mielo ir gražaus dovanų arba nesidžiaugtų kažką gavęs. Ypač esame linkę pasvajoti apie kokią nors Likimo dovaną, nes tai gali būti kažkas puikaus, netikėta, labai sėkminga ir patenkinti slapčiausius žmogaus lūkesčius ar viltis.
Skaitykite Gyvenimo dovana
Parašė Tomas Viluckas 2012-09-17 
120 Thanks!
Šiemet sukanka 60 metų nuo Viliaus Orvido, akmenoriaus iš Žemaitijos gimimo dienos ir 20 metų nuo tos akimirkos, kai jis iškeliavo į Tėvo namus. Per savo trumpą buvimą šioje Žemėje Vilius įspaudė gilius pėdsakus ne tik akmenyse, bet ir savo sutiktų žmonių sielose.
Tu esi Dievas – aš tvarinys. Tu esi viskas – aš niekas. Tu esi jėga – aš silpnumas. Tu esi visur – aš tik čia. Tu esi tėvas – aš tavo vaikas. Tu esi gyvenimas – aš mirtingumas. Tu esi kelias – aš blaškymasis. Tu esi ganytojas – aš tavo avelė. Tu esi nuolankumas
Skaitykite Gyvenimą supratęs kaip atvirumą
Parašė Aušrinė Šečkuvienė 2012-09-17 
115 Thanks!
„Paskutinėmis dienom jaučiuosi išsekusi. Vaikštau kaip vaiduoklis“, – dažnai girdžiu moteris, besiguodžiančias viena kitai. Esu įsitikinusi, kad ji žino priėjusi „liepto galą“. Visas jos kūnas kaukte kaukia lyg įjungta apsaugos sirena: „Grįžk prie šaltinio! Kur tavo oazė? Atsigerk gyvo vandens!“
Ar kada teko girdėti, kuo buvo pavojingi raupsai? Pasirodo, žmogaus kūno receptoriai nebejusdavo sužalojimų ir taip nelikdavo apsaugos. Juk skausmas visų pirma reiškia STOP!
Taip ir mūsų sielose įtaisyta natūrali signalizacija, vis primenanti mums – barbėms devyndarbėms – kada laikas sustoti ir pasirūpinti savo vidiniu rezervuaru.
Aha, sakote jūs, juk tam ir yra vasara. Išvažiuosiu į
Skaitykite Surask savo OAZĘ
Parašė admin 2012-09-17 
113 Thanks!
Žmonės dažnai jaučiasi išsekę ir niekaip negalintys atsigauti. Būna, kad netikėtai patys sau gyvybę jie atranda dalydami save ir nesitikėdami už tai jokio atlygio. Šis fenomenas vakaruose gana įprastas, Lietuvoje jis dar nedažnas, bet savanoriško darbo užuomazgos ima rastis ir pas mus. Kas tai yra? Koks tai reiškinys? Kas traukia žmones ten, kur nėra jokios finansinės naudos? Kalbamės su Neringa Kurapkaitiene – savanore Gvatemaloje, M. Riomerio universiteto dėstytoja, knygos „Būk savanoris – keisk pasaulį“ autore.
Susitikome su Neringa Kurapkaitiene – savanore, M. Riomerio universiteto dėstytoja, knygos „Būk savanoris – keisk pasaulį“ autore, šiuo metu dar prižiūrinčia palaimintojo
Skaitykite Padėti sau – padedant kitiems
Parašė Aušrinė Šečkuvienė 2012-08-20 
117 Thanks!
Nuo daugelio nelaimių galime apsidrausti sumokėję piniginę įmoką, bet savo sielas tegalime „apdrausti“ nuolankiai patikėję. (Išdidžiai niekaip neišeis.) Štai kokią istoriją rasite Šventajame Rašte:
Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Jie atsistūmė nuo kranto. Mokiniams irkluojant, Jėzus užmigo. Ežere pakilo vėtra. Bangos ėmė semti valtį, ir visi atsidūrė pavojuje. Tuomet pripuolę mokiniai ėmė žadinti Jėzų, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, žūvame!“ Atsikėlęs jis sudraudė vėtrą ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla. O Jėzus paklausė juos: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“ Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams
Skaitykite Jam paklūsta visos audros
Parašė Aušrinė Šečkuvienė 2012-05-23 
104 Thanks!
Šiandien pasivaikščiodama girdėjau čiulbant paukščius. Nors, rodos, nesimato jokių ryškių ženklų, žinau – ateina pavasaris. Tikrai bus. Naujas. Visas šviežutėlis.
Panašiai būna ir mūsų sieloms. Kai išsigydome žaizdas, prisipažįstame esantys paklydę, prisidirbę, prišnekėję ar gyveną netikusiai, žinome – bus nauja pradžia. Iš pradžių išgyvename žiemos laikotarpį, šalčio ir nenaudingumo metą. Ten nemalonu. Nes nekvepia gyvybe, daugiau – tyla ir baltu sterilumu.
Tačiau žiema visuomet padaro savo darbą. Jei medis žiemą nepailsėtų, vaisiai negalėtų būti vėl užmegzti.
Ne veltui evangelijose Jėzus dažnai liepia stebėti gamtos reiškinius, kad suprastume, kas vyksta aplinkui. Izraelyje jie žiūrėjo į sprogstančius figmedžius, mums
Skaitykite Tau duota nauja pradžia
Parašė admin 2012-02-23 
108 Thanks!
Saulėgrąžų laukas Į rudens dieną pilką saulėgrąžų laukas. Kaip šviesu! Kaip geltona! Ir mano širdis – Saulėgrąža. Ačiū, Kūrėjau, už tą malonę. Ačiū už norą – į saulę. Ačiū už troškimą – į šviesą. O, kaip norėčiau, kad nusiminusių soduose saulėgrąžų vėjai prisėtų. Gal tada ir jie į džiaugsmą atsigręžt panorėtų, kai saulėgrąžos saulėmis po jų langais suspindėtų. 2010
Pamatau prie elektrinio radiatoriaus ant sofos sėdinčią sulinkusią senutę, storu chalatu apsisiautusią. Vėl liūdna. Staiga senutė pakelia akis – koks kontrastas viskam, ką mačiau lig tol – iš akių sklinda šviesa. Net sutrinku, nebežinau nė kaip pradėti. „Prašom
Skaitykite Maldos nepardavinėjamos
Parašė admin 2012-02-08 
102 Thanks!
Jei esate santuokoje ne vienerius metus, puikiai žinote, kaip sunku išlaikyti santykių artumą. Santuoka – tai gyvas organizmas, kurią būtina puoselėti nuolat. Dažnai reikia labai nedaug ir santykiai vėl atgyja. Profilaktika yra žymiai protingiau nei ligos gydymas!
Kviečiame investuoti į savo svarbiausią santykį.“ALFA poroms“ – tai 7 praktinių seminarų ciklas pagal Nicky ir Silla Lee videomedžiagą (daugiau: http://www.relationshipcentral.org).
Seminarų metu poros įgis naudingų, santykius stiprinančių įgūdžių.
Visas darbas vyks privačiai poroje ir viešai dalintis nereikės.
Jūs išmoksite:
Suprasti vienas kito poreikius Efektyviau bendrauti Suartėti išsprendžiant konfliktus Išgydyti praeities nuoskaudas Atpažinti vaikystės įtaką dabartiniams santykiams Pagerinti santykius
Skaitykite Kviečiame į seminarų ciklą „ALFA poroms“
Parašė admin 2012-01-07 
101 Thanks!
„Išnešant karstą iš salės ir nuleidžiant nuo antrojo aukšto, visi nustebome ir nusiminėme pamatę, kad sunkvežimis buvo įstumtas į tamsią pavartę prie pat laiptų durų tamsoje, kad iš gatvės nebūtų matomas velionės išvežimas.
Atrodė lyg kas būtų vagiama, kad visuomenė nepamatytų, koks nusikalstamas darbas yra vykdomas… Liūdesys prislėgė visus susirinkusius, lyg kažin kokia tamsi bedugnė atsivėrė prieš visų akis. Velionės palaikai buvo išvežti anksčiau numatyto laiko. F. Bortkevičienę pažinoję žmonės neturėjo galimybės su ja deramai atsisveikinti…“ – prisimena J. Šileikaitė
F. Bortkevičienė – viena pirmųjų moterų, gavusi vyrų pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti visuomeniniame, politiniame gyvenime, savo veiklos
Skaitykite Jai buvo lemta būti tarp „dvylikos Vilniaus apaštalų“
Parašė Aušrinė Šečkuvienė 2012-01-07 
96 Thanks!
Na va, ir vėl laukiame Kalėdų. Piname Advento vainikus, puošiame namus. Juk laukiame mūsų Viešpaties gimtadienio. Dažnai paklausiu savęs: kas slepiasi tame laukime? Ko mes laukiame iš tiesų?
Pamenu savo vaikystės Kalėdas. Tuomet taip laukdavau Kalėdų senelio. Kartais man atrodo, kad šis herojus išgalvotas paties Dievo prototipas. Žinai, kad jis būtinai ateis. Šiąnakt. Lauki jo ateinant. Tik niekaip nematai jo. Ir… stebuklas – randi jo meilės ženklus. Jo dovanas tik tau. Tiktai tau asmeniškai. Su tavo vardu. Jis tave pažįsta, nors jo niekada nesi mačiusi. Ir dar – tu jam nieko negali duoti atgalios.
Jam dovanos tu
Skaitykite Laukime Viešpaties
|
|
|
Paskutiniai komentarai